Meilė sau – praktikos jai ugdyti

Kad Tu žinotumei, kaip dažnai aš girdžiu “nežinau kaip save mylėti, tiesiog nemoku to daryti”. Ir labai dažnai iškyla kitas klausimas, prašantis konkrečių patarimų: pasakykite, kaip tai daryti?

Meilė – tai jausmas. Meilė neturi kažkokio stebuklingo recepto – nepradėsite labiau savęs mylėti tada, kai nusipirksite brangius batelius, ar skirsite laiko kažkokiai veido procedūrai. Meilė sau neatsiras ir tada, kai pradėsite prašyti iš kitų to, ko pačios sau neduodate. Meilė sau neatsiras net ir tada, kai atliksite visas šias praktikas.

Meilė – tau jausmas. Meilė sau – tai tavo buvimas tame jausme.

Juk kai mylime savo vyrą, ir rūpinamės vakariene, nesakome, kad vakarienės padarymas – tai jau meilė. Ne, tai išraiška to, ką darome, kai mylime žmogų, kai imamės kažkokių veiksmų vardan žmogaus, kurį mylime. Ir vėl gi, mylime jį ne už tai, koks jis yra ar nėra. Mes tiesiog pasirinkome jį mylėti, nes… tikime, kad jis vertas meilės.

Tai kai kalbame apie meilę sau… Ar jauties verta savo meilės?

Dar kartelį – ar jautiesi verta savo meilės? Kitų meilės?

Nes mylėti mes mokame visi. VISI. Juk moki patirti meilės jausmą tiesiog stebėdama saulėlydį? Arba nepažįstamo kūdikio nuotrauka? Arba kačiuko. Bet kažkodėl siųsti sau šito jausmo tu negali. Sakai nemoki, bet tai netiesa. Tu nesijauti verta.

Todėl pirmiausia tvarkykis su savo saviverte. Nes kol nepatikėsi savo verte, vistiek nesiimsi nei vieno iš žemiau esančių patarimų. O meilės spinduliavimas į save tėra savęs vertinimo išraiška. Juk kai sau rūpi, kai save myli, nuolat sieki sau geriausio, kaip ten bebūtų.

  1. Dėkok. Rytą vakarą, raštu ar žodžiu. Net nebūtinai sau. Tiesiog dėkingumas lavina mūsų dėmesį pamatyti pasaulio grožį ir praplečia emocinę būseną. Būdamos dėkingos, mes jaučiamės saugesnės. O kai jaučiamės saugesnės, mes randame daugiau empatijos ir sau.
  2. Neprisirišk prie kiekvienos minties apie save. Ne visos mintys yra tiesa. Jos ateina ir išeina. Stebėk savo mintis ir paleisk tas, kurios yra neigiamos.
  3. Nekritikuok savęs. Kai tik tau kyla ranka save kritikuot, atsimink – tavyje yra maža mergaitė. Ar tikrai jai skirtum visus savo bjaurius žodžius? Juk ją skatintum, saugotum, motyvuotum.
  4. Naudok afirmacijas. “Aš mokausi mylėti save”, “Aš esu verta nuostabiausių dalykų”, “Aš esu stebuklas” ir t.t. Afirmacijos keičia ir emocinę būseną, ir mūsų įsitikinimus apie save.
  5. Kuo dažniau išeik iš komforto zonos. Nauji dalykai, naujos patirtys mums leidžia pamatysi save kitu kampu, atskleidžia naujas mūsų savybes bei leidžia save vertinti teigiamai. Be to – keičiasi mūsų smegenys. Į gerą!
  6. Nesilygink su kitais. Tai tiesiog nesveika. Nėra nei identiškų žmonių, nei gyvenimų, tad lyginti savo gyvenimą su kitu yra tas pats, kaip… sviestas šaukia, kad nori tapti kefyru. Kai tik kyla noras lygintis, primink sau, kad kiekvienas turi savo kelią, ir jis pasiekiams savu tempu ir savais resursais. O galų gale, tu negali žinoti, kaip iš tiesų tie žmonės gyvena, nes daug kas tėra fasadas.

Su meile,

Daiva

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *