4 įgūdžiai, reikalingi savivertės ir savigarbos ugdymui

Kai siekiame surasti žmogų, kuriam galime papasakoti ir kuris mums gali tapti atrama, pagalba, empatija, paspirtimi. Bet… pamirštame, kad geriausiu draugu galime tapti sau pačios.

Ne kartą turbūt girdėjote, kad mes galime sau būti patys didžiausi priešai? Toks santykis su savimi ir yra tas, kuris menkina mūsų savivertę ir savigarbą.

Tad ką daryti, kad galėtume save vertinti ir gerbti be kitų įsikišimo? Kaip užsitikrinti, kad esame sau artimiausi?

Mums reikia savyje ugdyti tai, ko ieškome kituose artimuose žmonėse. Pilnai gali būti, kad kažkuriuos iš šių įgūdžių jau turi, bet – jų reikia visų.

Kokius Tau dar reiktų patobulinti?

Meilė sau – praktikos jai ugdyti

Kad Tu žinotumei, kaip dažnai aš girdžiu “nežinau kaip save mylėti, tiesiog nemoku to daryti”. Ir labai dažnai iškyla kitas klausimas, prašantis konkrečių patarimų: pasakykite, kaip tai daryti?

Meilė – tai jausmas. Meilė neturi kažkokio stebuklingo recepto – nepradėsite labiau savęs mylėti tada, kai nusipirksite brangius batelius, ar skirsite laiko kažkokiai veido procedūrai. Meilė sau neatsiras ir tada, kai pradėsite prašyti iš kitų to, ko pačios sau neduodate. Meilė sau neatsiras net ir tada, kai atliksite visas šias praktikas.

Kaip sugrįžti į protą, kai yra daug reikalų?

Arba ką daryti, kai užeina ta būsena, kai nebegali sustabdyti minčių srauto ir nerimastingos būsenos dėl…

daug visokių darbų, darbelių, reikalų ir reikaliukų…

Yra tarp mūsų žmonių, kurie per daug apie viską galvoja, ir kai užsisuka ta karuselė, mes pasiklystam. Ypatingai ji užsisuka tiems, kurie staiga turi daugiau reikalų.

Angliškai yra labai gražus žodis apibūdinti tai būsenai – overwhelmed – užlietas, užverstas.

Lietuviškai vakar mano sūnus savo būseną įvardino daug geriau – aš pasiklydęs.

Tai ką daryti, kai stresas ima viršų, ir jautiesi it pasiklydęs?

Santykiai ir emocinės žaizdos

Kuo artimesni santykiai, tuo atviresnės mūsų neišspręstos emocinės žaizdos. Kol jos neišspręstos, jos kraujuoja. Ir taško šalia esantį…

🖤Jei nors akimirką pamanėte, kad Jūsų antroji pusė atsakinga, ir turi jums padėti jas išspręsti – klystate.

🖤Jei nors akimirką pamanėte, kad sutikus savo princą, jos turėtų magišku būdu išnykti – klystate.

Emocinės žaizdos yra jūsų, ir tai yra jūsų atsakomybė jas užgydyti. Šalia esantis gali nebent pasitarnauti kuriant supratingą, palaikančią atmosferą…

Kaip mes norime jaustis ir kokius pokyčius tai gali mums atnešti?

Tikrai nėra pirmas kartas, kai kalbu apie jausmų svarbą mūsų gyvenime.

Ir trokštamų jausmų suvokimą kaip kitokį naujametinių tikslų kėlimo būdą. Šiemet nepatingėjau, ir net įrašiau visą “naujametinį susitkimą”, kuriame pasidalinau gana konkrečiai visa šio reikaliuko koncepcija.


Aš noriu pasidalinti tuo, kokius sprendimus priėmiau vardant to didelio noro patirti gyvenimą kasdien, o ne tada kai pasiekiu kažkokius tikslus.

2021 metais mano kertiniai trokštami jausmai išsirikiavo štai kaip…

Tylėti užsišikus

Kai mes pradėjome kartu su vyru gyventi drauge, buvo visokių įdomių iššūkių. Aš turėjau nusistovėjusią rutiną su savo TURTU. Šuo, katė, du augantys bernai, sodas, namų tvarkymas, niekadanesibaigiantimanoenergija…

Tikrai nemenkas reikalas prisitaikyt, pamilt, priimt.

Jis turėjo savo rutiną – viengungio vyro. Nepyk, mano meile. Kur einu, ten šiku – taip vadinasi, kai gyveni vienas ir viskas taip, kaip noris pačiam.

Dėl visko susitarėme. Tikrai. Aš buvau jau išmokus prašyti, dėkoti, su mylinčia širdimi reikšti pretenzijas (brėžti ribas), na kaaartais supykus išeidavau į lauką su šuniu, kad nesąmonių neprišnekėt. Tai normalu – mes du suaugę žmonės su savo skeletais spintoje, ir mums staiga ištiko gyvenimas kartu.

Klaidos, kurias darome santykiuose vėl ir vėl

Nors tikrai negalėčiau parašyti jums teksto apie santuokos ilgaamžiškumo paslaptis (gal kada nors, dar po 10 metų), bet patirties, ko nedaryti, tai tikrai turiu. Va va, tie nenusisekę santykiai. Žvelgiant atgal, tai labai akivaizdu, kad “aš tiesiog traukiu ne tuos vyrus” tėra “aš darau tas pačias klaidas” trajektorija. Kai sutikau savo dabartinį vyrą, aš jau buvau praėjusi skyrybas, ir dar uoga ant pyragėlio buvo be galo toksiški santykiai su emociniu smurtu. Buvau išsilaižiusi žaizdas, atstačius savivertę ir savigarbą, tačiau save stebėjau pro padidinimąjį stiklą, kad tik nedaryčiau jokių nesąmonių, pasąmoningai neprovokuočiau tokių pačių scenarijų, o tiesiog leisčiaus į santykių pažinimo kelionę.


Tad šiandien, prieš skaitant mano straipsnį, pirmiausia kviečiu atsigręžti į save. Paanalizuoti savo elgesį ir atsakyti sau į klausimą: ar gali būti, kad santykiuose pati esu savo priešas? Tiesiog, atvira širdimi skaityk ir pasvarstyk.

Rinkis save

Motina Teresė yra sakius, kad duoti reikia tol, kol skaudės. Bet ji niekada nesakė – duok tol, kol skaudės, ir duok tol, kol absoliučiai nebeturėsi ko duoti. Kad gyventumėm įkvėpimo kupiną gyvenimą, pirmiausia reikia išmokti rūpintis savimi BE KALTĖS JAUSMO, išmokti pasakyti ne, kai NENORI ar NEGALI kažko padaryti, ir išmokti PAPRAŠYTI, kai tau kažko …

Įkvepiančios citatos apie tiesą

Jau kuris laikas mokausi sakyti tiesą.

Tiesą apie save. Sau ir kitiems.

Ir žinai, tai nėra jau taip paprasta, kai labai daug metų buvau išmokus nuslėpti, meluoti, nutylėti… Ir tikrai ne tam, kad įskaudinčiau kitą. Pasąmoninės programos veikia ne taip.

Nuslepiam, meluojam, nutylim todėl, kad bijome būti nesuprasti, nepritapti… bijome būti netobuli… o gal gėdinamės to, ką padarėme ar ką patyrėme.

Kartais meluojame tam, kad sau paneigti realybę, tokiu būdu lyg rastais sutvirtindami savo trapią savivertę. Arba meluojame, nes norime atrodyti geresniais nei esame… juk pažeidžiamu būti labai baisu.

Šiam mėnesiui surinkau citatas apie tiesą (melą), pasvarstymui ir dalinimuisi.

Ką daryti, kad jis mane gerbtų ir mylėtų?

Tai klausimas, su kuriuo kreipiasi ne viena moteris. Ir, ne kiekvienai patinka mano atsakymas…

Ir aš jį tuoj pat pateiksiu. Tik prieš tai pasakysiu, kodėl jis būtent toks. Iki kokių 30-ties metų apie savigarbą ir meilę sau beveik nemąsčiau. Atsimenu, tik paverkdavau, kad jis manęs nemyli. Na()ui nesiuntinėjo, nemušė, lyg ir gerbė. Gimtadieniams, Kalėdoms dovanų prašydavau lygintuvų, puodų, patalynės. O kai lašėdavo kriauklė, aš tyliai priklaupusi ją remontuodavau. Jis nustojo į mane žiūrėt kaip į moterį. Ir skyrybos atrodė lengviausias kelias. TIK PAMOKOS AŠ NEIŠMOKAU.

Įkvepiančios citatos apie kantrybę

Kaip mums visiems jos reikia išmokti, tiesa? Nesistengti užbėgti įvykiams už akių, viską kontroliuoti, pernelyg jaudintis… Bet kantrybė yra dorybė, pripažinkime. Kartais kantriai palaukti net pusdienį atneša puikesnių rezultatų. Kartais kantriai išbūti akimirkoje atneša daugiau pasitenkinimo nei bėgimas į priekį ir noras sudėlioti viską į savas vietas. Kartais kantrybė atneša ramybę…

Surinkau įkvepiančias citatas apie kantrybę, ir tikiuosi, kad jos atneš ir tau įžvalgų bei pamąstymų, kur ir kaip galėtum būti kantresnė. Juk gyvenimas yra lėta kelionė tampant tokia, kokia nori būti, tad kantrybės reikia tikrai.

Kaip nustoti būti žeminamai, kaltinamai, negerbiamai?

Dalinuosi atsakymu į deginantį klausimą (http://bit.ly/degina) , kai mama pasakoja, kad jos dukra ne pirmus metus ją kaltina, elgiasi grubiai ir pan. Video dalinuosi žymiausios pasaulio psichoterapeutės Marisos Peer 5 žingsniais, kurių pagalba NEBELEISITE sau būti aukos vaidmenyje ir neleisite tam žmogui su jumis elgtis netinkamai.

Užspaudi neigiamus jausmus, miršta ir teigiami

Yra kai kas, kas man ne visai patinka visame naujojo amžiaus judėjime – pozityvumas, traukos dėsnis, net gi kai kurie pseudodvasiniai mokymai – jame visur akcentuojama tai, kad

turime mąstyti teigiamai;

koks esi, toks ir pasaulis;

ką galvoji, tą ir turi;

visa, kas supa, yra tavo atspindys;

kuo tiki, toks ir gyvenimas.

Ir nors didžiąją dalimi aš su tuo sutinku, vieną, labai reikšmingą dalyką jie dažnai praleidžia.

Mes esame žmonės, su tikrais gyvenimais ir tikromis emocijomis, ir jausti ir mąstyti teigiamai yra labai paprasta užsidarius Himalajų uoloje, bet ne šiuolaikiniame pasaulyje.

Skaitykite toliau svetainėje

Kaip nutraukti toksiškus santykius?

Opus ir skaudus klausimas, bet dažnai gaunu tokių klausimų. Pagal tai, kiek moterų klausia panašių dalykų, suprantu, kad problema yra didelė. LABAI didelė.

Bet jei įprasti santykių nutraukimo būdai neveikia, akivaizdu, kad pirmas žingsnis turėtų būti ne apie nutraukimą.

Būtent apie tai – naujame video.
Ir jei turi klausimų apie toksiškus santykius, drąsiai komentuok žemiau arba parašyk asmenine žinute. Žinau, kad problema opi. Žinau, kad nemažai mūsų buvome ar vis dar esame tokiuose santykiuose. Ir labai noriu padėti – nes pati vos neleidau savo širdžiai uždusti tokiuose santykiuose, bet atsispyriau nuo dugno ir , išmokusi savo pamoką, pakilau aukščiau nei galėjau patikėti tada.

Kai aš nustojau skubėti

Kad aš nustočiau skubėti, aš nustojau vaikytis man nesvarbių tikslų. Tikslų, kurie net nėra mano. Tikslų, kurių aš giliai širdyje net nenoriu.

Kad aš nustočiau skubėti, aš turėjau pripažinti, kad mano noras viską kontroliuoti tėra noras būti svarbia.

Skaityti toliau, kur dalinuosi savo įžvalgomis apie neskubėjimą…ir kaip jis pakeitė mane