Klaidos, kurias darome santykiuose vėl ir vėl

Nors tikrai negalėčiau parašyti jums teksto apie santuokos ilgaamžiškumo paslaptis (gal kada nors, dar po 10 metų), bet patirties, ko nedaryti, tai tikrai turiu. Va va, tie nenusisekę santykiai. Žvelgiant atgal, tai labai akivaizdu, kad “aš tiesiog traukiu ne tuos vyrus” tėra “aš darau tas pačias klaidas” trajektorija. Kai sutikau savo dabartinį vyrą, aš jau buvau praėjusi skyrybas, ir dar uoga ant pyragėlio buvo be galo toksiški santykiai su emociniu smurtu. Buvau išsilaižiusi žaizdas, atstačius savivertę ir savigarbą, tačiau save stebėjau pro padidinimąjį stiklą, kad tik nedaryčiau jokių nesąmonių, pasąmoningai neprovokuočiau tokių pačių scenarijų, o tiesiog leisčiaus į santykių pažinimo kelionę.


Tad šiandien, prieš skaitant mano straipsnį, pirmiausia kviečiu atsigręžti į save. Paanalizuoti savo elgesį ir atsakyti sau į klausimą: ar gali būti, kad santykiuose pati esu savo priešas? Tiesiog, atvira širdimi skaityk ir pasvarstyk.

Rinkis save

Motina Teresė yra sakius, kad duoti reikia tol, kol skaudės. Bet ji niekada nesakė – duok tol, kol skaudės, ir duok tol, kol absoliučiai nebeturėsi ko duoti. Kad gyventumėm įkvėpimo kupiną gyvenimą, pirmiausia reikia išmokti rūpintis savimi BE KALTĖS JAUSMO, išmokti pasakyti ne, kai NENORI ar NEGALI kažko padaryti, ir išmokti PAPRAŠYTI, kai tau kažko …

Įkvepiančios citatos apie tiesą

Jau kuris laikas mokausi sakyti tiesą.

Tiesą apie save. Sau ir kitiems.

Ir žinai, tai nėra jau taip paprasta, kai labai daug metų buvau išmokus nuslėpti, meluoti, nutylėti… Ir tikrai ne tam, kad įskaudinčiau kitą. Pasąmoninės programos veikia ne taip.

Nuslepiam, meluojam, nutylim todėl, kad bijome būti nesuprasti, nepritapti… bijome būti netobuli… o gal gėdinamės to, ką padarėme ar ką patyrėme.

Kartais meluojame tam, kad sau paneigti realybę, tokiu būdu lyg rastais sutvirtindami savo trapią savivertę. Arba meluojame, nes norime atrodyti geresniais nei esame… juk pažeidžiamu būti labai baisu.

Šiam mėnesiui surinkau citatas apie tiesą (melą), pasvarstymui ir dalinimuisi.

Ką daryti, kad jis mane gerbtų ir mylėtų?

Tai klausimas, su kuriuo kreipiasi ne viena moteris. Ir, ne kiekvienai patinka mano atsakymas…

Ir aš jį tuoj pat pateiksiu. Tik prieš tai pasakysiu, kodėl jis būtent toks. Iki kokių 30-ties metų apie savigarbą ir meilę sau beveik nemąsčiau. Atsimenu, tik paverkdavau, kad jis manęs nemyli. Na()ui nesiuntinėjo, nemušė, lyg ir gerbė. Gimtadieniams, Kalėdoms dovanų prašydavau lygintuvų, puodų, patalynės. O kai lašėdavo kriauklė, aš tyliai priklaupusi ją remontuodavau. Jis nustojo į mane žiūrėt kaip į moterį. Ir skyrybos atrodė lengviausias kelias. TIK PAMOKOS AŠ NEIŠMOKAU.