Žurnalas, kurio laukiau ilgai

Nesenai rašiau straipnį apie dėkingumą, taip pat dažnai keliu Facebook paskyroje motyvuojančias foto apie dėkingą širdį, praktikuoju dėkingumo maldeles vakarais su savo vaikais, turiu stiklainį, į kuriu dedu dėkingumo lapelius, bet dabar viskas pereis į dar aukštesnį lygį.

Valioooo

Šitas moteris radau netyčia – tiesiog ieškodama Facebook ar yra kokia nors grupė, kuri praktikuoja dėkingumą, ir netyčia radau jų paskyrą. O pasirodo, šitos moterys sukūrė tai, kas sukurs man tą aukštesnį dėkingumo lygį – aš taip mėgstu visokias gražias užrašines, bet tik dėkojimui skirtos knygos neturėjau. Tai gi netyčia aptikau tai, ko senai norėjau. Ir ryt su vėju lėksiu į Dėkingumo Žurnalo pristatymą, ir kaip tik gausiu vieną, pradėsiu pildyti ir …. kaip visada… lauksiu stebuklų. O vienas jau įvyko – tai šio žurnalo gimimas.

O šiandien – trumpas interviu su Dėkingumo Žurnalo sumanytojomis – Lina ir Egle.

IMG_4164

Kaip sugalvojote ir kokia buvo Jūsų motyvacija pradėti šį “Dėkingumo žurnalą”? / Kas Jus įkvėpė?

Lina: „Dėkingumo Žurnalas“ (toliau – DŽ) gimė 2015 m. spalio pabaigoje man galvojant, kaip padaryti, kad sutartis, kurią sudarydavau kiekvieną rytą su savimi bei sąrašas, už ką esu dėkinga, atsidurtų vienoje vietoje. Kadangi sutartį rašydavau vienoje užrašų knygutėje, o dėkodavau sąsiuvinyje, mintyse, buvau net aplikaciją atsisiuntusi į telefoną, nusprendžiau viską sudėti į vieną vietą bei pridėti dar pora pratimų (kiekvienas su tikslu) ir taip gimė DŽ, visų pirma, man pačiai.

Tuomet sutikau Eglutę (iš karto supratau, kad tai ypatingas žmogus) ir pasidalinau su ja idėja apie „Dėkingumo Žurnalą“ ir paklausiau, ar ji galėtų man padėti paskleisti žinią apie jį. Ji iš karto sutiko man padėti, po kurio laiko pasiūliau jai tapti mano partnere ir mes po šiai dienai kuo puikiausiai dirbame kartu.

Dar noriu pastebėti, jog nuo to momento, kai gimė DŽ, mes spausdiname lapus ir pildome jį lyg bibliją skaitydamos. Jis mus pakeitė per pirmas dvi savaitės, o praėjus tiek laiko, mūsų gyvenimai pasikeitė beveik 360 laipsnių kampu. Mes pasikeitėme kaip asmenybės, tai įvertino mūsų artimieji, draugai, o geriausiai matosi mums pačioms. Tai ir yra pagrindinė mūsų motyvacija. Nepaisant to, mes svajojame, kaip keisis žmonių gyvenimai, nes mūsų tikslas ne tik paleisti į plačiąją visuomenę DŽ, o suburti bendruomenę, kurioje DŽ pildytojai dalintųsi pokyčiais, patirtimi, svajonėmis ir tai, kaip jos išsipildė. Tai mus labai įkvepia.

Man taip pat labai smagu, kad mes labai užaugome augindamos projektą ir ne tik kaip partnerės, bet ir kaip draugės. Ji mane be galo daug išmokė ir dar vis moko.

Eglė: Kaip Lina ir minėjo, aš, matyt, tiesiog atsidūriau tinkamu laiku, tinkamoje vietoje 🙂 Atejau dirbti kaip laisvai samdoma specialistė į kalbų mokyklą, kur ir sutikau Linutę. Mane labai nustebino jos šiltumas, noras bendrauti, kai tuo tarpu kitos kolegės priėmė mane gana atsargiai ir per atstumą. Laikui begant, pajutau kad Linutė mane tiesiog ėmė ir prisijaukino. Ir kartą ji man papasakojo apie savo DŽ idėją. Aš jau buvau nemažai girdėjusi apie dėkingumą ir man ši mintis atrodė labai patraukli. Kai Lina paprašė manęs tiesiog pagalbos ir patarimo, aš neabejodama sutikau. Labai greitai, gavau iš jos patį didžiausią įvertinimą – pasiūlymą tapti partnerei ir kartu leisti šį Dėkingumo Žurnalą. Nedvejodama sutikau ir pasinėriau į darbus. Tik susipažinusi su Lina pradėjau iškarto pildyti DŽ rankraštį ir stebėti kaip keičiasi mano gyvenimas. Įvyko daugybė kardinalių pokyčių, kuriais dienos pabaigoje tikrai labai džiaugiuosi. Tai turbūt labiausiai ir motyvuoja. Be abejo, motyvuoja ir žinojimas, kad tai bus įrankis, pakeisiantis ir kitų žmonių gyvenimus. Į gerą. Tai labai jaudina.

Papasakokite plačiau apie savo veiklas. Ką dar veikiate be šio žurnalo?

Lina: Be šio projekto, aš dar dirbu kalbų mokykloje bei esu edukologijos doktorantė, praktikuojanti jogą.

Eglė: Esu laisvai samdoma marketingo ir rinkodaros projektų vadovė. Dirbu su daugybe skirtingų projektų ir labai mėgaujuosi galimybe pačiai skirstyti savo laiką, priimti sprendimus. Toks darbas leidžia man patenkinti savo patį didžiausią gyvenimo troškimą – keliauti. Jaučiuosi nuostabiai, kai galiu dirbti iš bet kurio pasaulio kraštelio. Taip pat praktikuoju jogą, bėgioju. Nors laiko tam daug nelieka.

Kaip viskas prasidėjo? Kokie buvo pirmieji Jūsų žingsniai būtent šioje veikloje?

Lina: Viskas prasidėjo nuo idėjos, kaip ir visi projektai, o tuomet sekė planavimas bei reikiamų žmonių paieška. Mūsų komanda tarptautinė: įvaizdį kuria bei dizainą daro mano draugė estė Maarja, o svetainę kuria du vaikinai iš Anglijos: Alex ir Simon. Eglutė yra mūsų marketingo specialistė, turi be galo daug gerų idėjų bei puikių minčių, todėl man su ja labai gera dirbti bei planuoti darbus. Taip pat mums nusprendė padėti norvegas Josei, kurio tikslas – padėti mums išauginti sėkmingą kompaniją.

Eglė: Kaip Linutė ir paminėjo, viskas prasidėjo nuo užburiančios idėjos. O kai idėja yra stipri, visa kita labai lengvai klostosi. Pradėjome kurti patį žurnalą bei iš anksto komunikuoti socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, kurti bendruomenę, pristatyti žmonėms, kas tai ir kaip tai veikia J Kol kas visas dėmesys nukreiptas į paties žurnalo išleidimą, internetinį puslapį bei komunikaciją. Na o kai išleisime DŽ – va tada ir prasidės didieji darbai. Be galo džiaugiamės, kad mums noriai padeda tiek daug žmonių, tikinčių mūsų idėja. Manau tai yra labai svarbu, kad pasirinkome būtent tuos žmones, kurie tiki idėja ir mumis.

Su kokiais sunkumais susidūrėte kurdamos šį žurnalą? Ir kaip juos įveikėte?

Lina: Turbūt didžiausias sunkumas buvo surasti reikiamus žmones, ypatingai dizainerę, nes tai mums užtruko kelis mėnesius. Visa kita įgyvendinom pasikliaudamos savimi.

Eglė: Iš tiesų pritariu Linai. Atsirinkti žmones, kurie į tai pažiūrėtu ne formaliai, kaip į „dar vieną projektą” bet kad ir patys įsijaustų, pajaustų ir norėtų būti dalimi šio nuostabaus kūrinio. Ir mums pavyko. Toliau seka kasdieniai darbai, man asmeniškai kartais pritrūksta tik laiko, bet kuo toliau, tuo daugiau dėmesio skiriu DŽ ir sieju su juo savo ateitį.

Ką patartumėte verslaujančioms mamoms turinčioms mažus vaikus? Kaip viską suderinti? (jei turite vaikų)

Lina: Su Eglute juokaujame, kad DŽ ir yra mūsų dvynukai, kadangi turi lietuvišką ir anglišką versijas 🙂 Mūsų patarimas būtų išmokti sakyti NE: žmonėms, pasiūlymas, darbams ir kt., ir visų svarbiausia mylėti save. DŽ mus to ir išmokė, todėl nors ir neturime nedaug laiko paroje, visų pirma atsižvelgiame į savo pojūčius bei ką sako širdis, o tuomet seka darbai, susitikimai, laikas su artimaisiais.

Eglė: Vaikų dar neturime, tad kaip Lina ir minėjo – DŽ yra mūsų vaikas, kuriam ir skiriame daugiausia dėmesio. Patarimas tikrai labai paprastas : įsiklausyti į save, atsisakyti to, ko iš tiesų nenori ir kliautis tik savo jausmais ir norais. Susidėlioti prioritetus, turėti tikslą ir jo kryptingai siekti. Nežiūrėti televizoriaus, nesitikėti, kad kažkas įvyks savaime 🙂

Kas Jums labiausiai patinka užsiimant tokia veikla (nuosava veikla) (ar pačiame versle, ar Jūsų asmeniniai potyriai)?

Lina: Mane labiausiai žavi pats procesas, ne kiek galutinis tikslas. Aš labai mėgstu mokytis, tobulėti, dirbti komandoje, patirti, atrasti. Visa tai auginant DŽ ir gaunu. Be to, pats DŽ ir buvo sukurtas kaip įrankis tobulėjimui, saviugdai, todėl mes gauname dvigubai daugiau naudos ne tik jį pildydamos, bet ir kurdamos.

Eglė: Mane žavi žinojimas, kokį nuostabų kūrinį kuriame. Dirbant su tokiu žmogumi kaip Lina, neįmanoma nesimėgauti procesu. Mudviem šis projektas yra ne tik darbas, bet ir laisvalaikis, ir gyvenimo būdas. Net šeštadienį eidamos dirbti kur nors į jaukią kavinę, praleidžiame nuostabią dieną ir nesijaučiame „dirbdamos”, tai daugiau laiko leidimas kartu, kūryba, augimas.

Ką patartumėte kitoms moterims, kurios nori pradėti savo verslą, bet dvejoja?

Lina: Mano vienintelis patarimas– mylėti save labiausiai! Kodėl? Nes meilė sau ugdo pasitikėjimą savimi, kuris reikalingas bet kurioje veikloje ar santykiuose; nebekreipiama dėmesio, ką aplinkiniai sako, ko mes labai dažnai bijome prieš pradėdamos bet kokią veiklą; taip pat pritraukiame nuostabius žmones į savo gyvenimą, kurie palaiko ir skatina, o kai tai turi, belieka veikti.

Eglė: iš tiesų, svarbiausia mylėti save ir labia gerai save pažinti. Nedaryti kažko nes reikia, madinga, visi tai daro. Atrasti savo stiprybes ir privalumus. Didžiausius trokimus o tada – viskas ims dėliotis taip, kaip turi. Svarbu neforsuoti, kartais tereikia išlaukti. Jei kažko imatės ir jaučiatės, lyg visas pasaulis eitų prieš jus, nesiseka, nesigauna, kažkas kliudo – sustokite, permastykite. Tai turbūt ne Jums.

Ar turite savo asmeninę viziją, kuri Jums padeda verslauti, siekti savo užsibrėžtų tikslų, išlikti motyvuotai.

Lina: Aš visuomet atėjau žinojau, kad į šį pasaulį atėjau su tikslu padėti kitiems, tačiau fiziškai galiu padėti vienu metu max 6 žmonėms, todėl visuomet ieškojau įrankio, kuris padėtų padėti masei žmonių, o dabar jį jau turiu, tai – DŽ 😉 Turbūt didesnio motyvo neturėjau ir neturėsiu.

Eglė: Aš visada svajojau kažką sukurti, padaryti kažką, skirtą ne sau pačiai, bet kitiems žmonėms. Kas tai bebūtų. Ir tada Lina atėjo į mano gyvenimą. Labiausiai motyvuoja tai, kad stebiu pačios savo augimą ir tobulėjimą. Ir tada norisi eiti dar toliau bei dalintis tuo su kitais.

Kur ieškote įkvėpimo?

Lina: Aš tik pati galiu save įkvėpti ir motyvuoti, kai reikia, bet labiausiai motyvuoja tai, kad kitiems galiu padėti.

Eglė: Visų pirma pačios įkvepiame save ir žinoma, viena kitą. Mane taip pat įkvepia ir motyvuoja žmonių reakcijos, jų noras prisidėti, tikėjimas bei palaikymas.

13435660_1077063625698440_944145176_n Jei grįžtumėte atgal, kai pradėjote kurti savo verslą, ką darytumėte kitaip? O gal nepradėtumėte jo iš viso?

Lina: Gal po poros metų galėsiu pasakyti, ką daryčiau kitaip, tačiau šiuo metu, kai mėgaujuosi procesu, nieko nekeisčiau.

Eglė: Manau, kad nieko nekeisčiau, nes mėgaujuosi kiekviena sėkme, pasimokau iš kiekvienos nesėkmės. Man nuo pat pirmos dienos šis projektas kaip pasaka be pabaigos. Jaučiu malonumą kiekviename etape. Kita vertus – net nežiūrime į taip kaip į vadovėlinį verslą. Labai daug kliaujamės savo nuojauta, intuicija, patirtimi. Dėl to tai yra tarsi hobis, gyvenimo būdas.

 

13457664_1078333728904763_2078983582_nAr pačios praktikuojate dėkingumą? Gal galite pasidalinti savo potyriais, įspūdžiais, ir gyvenimo pokyčiais?

Lina: Dėkingumas – mūsų kasdienė duona, pagrindinis dienos ritualas. Žinote, dėkingumą labai lengva visur su savimi nešiotis, jis toks lengvas ir paprastas 🙂 Gyvenimo pokyčiai įvyko vos tik mums pradėjus pildyti DŽ. Kaip ir minėjau, pasikeitė viskas kone 360 laipsnių kampu: į mūsų gyvenimus atėjo nuostabūs žmonės; labiau pamilome save ir vis labiau mylime; pasitikime savimi ir tai, ką darome; dažniau sakome NE tam, kas mums nepatinka ar neteikia malonumo; be galo džiaugiamės laiku, kuomet būname vienos; mėgaujamės kiekviena akimirka, be galo vertiname tai, ką turime ir štai tuomet pradeda vykti stebuklai – į mūsų gyvenimą plūsta nuostabios gėrybės! Neapsakomas jausmas ir potyriai… 

Eglė: Žinoma! Neįsivaizduoju, kaip nūtų įmanoma sukurti tokį Dėkingumo Žurnalą, jei pačios nepraktikuotume. Turbūt tai butų tik dar viena prekė knygų lentynoje. Tačiau mūsų atveju, tai yra tarsi pasidalijimas savo gyvenimu su kitais. Mano gyvenimas ir aš pati labia daug keičiausi. Irv is dar keičiuosi. Praktikuoju dėkingumą vis karščiau. Ilgą laiką turėjau įvairiausių problemų: nuo pasitikėjimo savimi ir saves priėmimo tokios, kokia esu, iki socialinių – nenoro ir nemokėjimo bendrauti, užsidarymo. Šiandien mėgaujuosi kiekviena akimirka, dėkoju už viską: gerą ir blogą. Esu čia ir dabar, begalo mėgaujuosi bendravimu su žmonėmis, buvimu su savimi. Meilė ir džiaugsmas tiesiog spinduliuoja ir visata, tai jausdama, siunčia dar daugiau nuostabių išgyvenimų. 

Daugiau informacijos apie žurnalą galite rasti Facebook’e

O birželio 16 d. vyksta žurnalo pristatymas – daugiau info čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *