Vis trūksta laiko?

Šiandien atsikėliau tik su viena mintimi galvoje – trūksta laiko. Tikrai norėčiau ilgesnės paros, ilgesnės valandos, net ir tos pačios minutės…

Virtuvėje turiu kalendorių, tokį senovinį, kur plešiami po vieną lapukai… Spėkite, ką gi perskaičiau vakar dienos lapuko nugarėlėje? Vis trūksta laiko? O taip!

Trūksta laiko?

Deja, patarimai neatskleidė man, kaip turėti daugiau laiko. Ir visą rytą analizavau, kodėl man to jo trūksta.

Pradėkim viską nuo pradžių.

Gimtadienis, atostogos, Velykos

Šiek tiek daugiau nei prieš dvi savaites atšvenčiau jubiliejų. Visus metus bijojau savo 30-ojo gimtadienio, nes maniau, kad liūdėsiu, bet, kai jis atėjo, kartu atėjo toks brandus suvokimas, kad gyvenimas veža, ir kad tiek daug priešakyje. Labai aiškiai pamenu, kaip mąsčiau, kad turiu tiek daug idėjų, tiek energijos, ir svarbiausia – noro, laiko ir galimybių kažką kurti, eiti, griauti kalnus… Ir kaip niekada žinojau, kad viena daryti to jau nebenoriu – noriu burtis su kitomis bitėmis.

Tada buvo atostogos. Netikros: namie, Senukuose, Ermitaže (ak tie remontai…)… bet labai didžiavausi savimi, kad beveik visai nepraleidau laiko prie kompiuterio (man tai yra žiaurus iššūkis). Velykos buvo apvainikuotos pasakišku oru, lyg ir sudėliotom strategijom, kuria kryptimi turiu eiti, bei skaniais vyro keptais šašlykais Neries regioniniame parke.

Tikrai nesu iš tų, kurios laiką eikvoja veltui: žiūri TV ar sėdi prie kompiuterio (kompiuteris juk mano darbo vieta :P). Bet tik pasibaigus atostogoms pradėjau nejučia jaudintis – kaip aš čia viską spėsiu? O viską dar vainikavo nesibaigiantys buto remonto organizaciniai reikalai.

Kas yra laiko žudikas?

Tikrai nesu užsiėmusi labiau negu visada, bet šiandien pripažinau sau faktą, kad laiko stoką susikūriau pati. Pirmiausia, pradėjau galvoti, kaip aš viską spėsiu. Galima sakyt, jau nusiunčiau sau signalą, kad va, Daiva, stresuok, per daug klozetų nori apsėsti… O tada pasidaviau tai nelabajai“, kuri vietoj to, kad susiplanuotų darbus, eina darytis kavos kas porą valandų ir vis gailisi savęs: Na jooooo, remontas labai stresą varantis reikalas (o juk ir vienai viskuo rūpintis reikia!), kaip gi čia per tiek rūpesčių viską ir spėsi…

Užburtas ratas, ar ne taip? Įtampa, stresas nebeleidžia blaiviai mąstyti ir planuoti laiko, o kai laikas nebeplanuojamas, jo lieka dar mažiau nei paprastai.

Kaip gi pagaminti daugiau laiko?

Nors iš dalies sutinku, kaip rašoma tame lapelyje, kad reikia imtis veiksmų, manau, pirmiausia reikia pašalinti laiko nebuvimo priežastį. Mano atveju – susidaryti dienos planą bei apriboti skambučius, susijusius su buto tvarkymu, iki pusvalandžio per dieną.

Žinot, ką darysiu rytoj iš pačio ryto?

1. Užtuot važiuodama namo po vaikų darželio dirbti pradėčiau mąstyti, kiek DAUG turiu padaryti, pirmiausia nuvažiuosiu į Vingio parką pabėgioti. Tikrai prašviesės galvoje. Sako, sportas mažina stresą. Mano atveju – mažiau streso, daugiau laiko.

2. Pirmąją dienos pusę išsijungsiu telefoną ir nesitikrinsiu el. pašto, o darysiu tik tai, ką turiu padaryti (ryte esu aktyviausia ir darbingiausia, todėl trukdžiai mane labai išmuša iš vėžių).

3. Peržiūrėsiu savo velykines verslo strategijas ir išsirinksiu tik vieną – tam, kad galėčiau koncentruotis ties viena mintimi ir vienu pasiekimu, o ne keliais (=stresuoti ir jaudintis, kaip aš viską spėsiu).

4. Atsiminsiu anksčiau buvusias situacijas, kai jaučiausi panašiai ir pabandysiu atsiminti, kaip įveikiau jas tada. Tai labai padeda atsikratyti juodų minčių – aš negaliu.

5. Susiplanuosiu super svarbius darbus savaitei į priekį, o likusius darysiu tada, kai bus nuotaika!

6. Parašysiu visoms, kaip man sekasi.

 

O kokie Jūsų metodai turėti daugiau laiko paroje? Pasidalinkite! Gal kažką pamiršau, ir Jūsų pasiūlymai bus vertingi ne tik man, bet ir kitoms skaitytojoms!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *