Verslas ir motinystė – ar suderinama?

Kaip ir kiekviena verslaujanti mama, gyvenime turiu du prioritetus: šeima ir mano veikla. 

Visą gyvenimą buvau spirganti ir veikli. Turėjau daug ambicijų, energijos ir troškimą siekti karjeros. Viskas pasikeitė 2009-ųjų rugsėjį, kai gimė mano pirmasis sūnus. Tada staiga suvokiau, kad mano ambicijos ir troškimai skyla į dvi dalis ir gyvenimas nebėra tik „aš“. Norėjau kuo daugiau laiko praleisti su juo, tačiau tuo pačiu metu jaučiau, kad negaliu atsidėti tam visu 100 procentu – žinojau, kad vaikas bus laimingas, jei mama bus laiminga. Aš ieškojau galimybių dirbti iš namų arba bent būdų realizuoti save, bet tuo pačiu nepamirštant ir savo kito troškimo – rūpintis savo mažiuku.

mama ir verslasPraėjo jau daugiau nei 4 metai ir tikrai galiu pasakyti, kad laviruoti tarp verslavimo ir motinystės nėra lengva, ir tikrai neteigiu, kad esu šios srities ekspertė. Todėl visai nesenai rengiau diskusiją su kitomis verslaujančiomis mamomis, kad galėtume pasidalinti savo patarimais su jumis.

Diskusijoje dalyvavo mamos: Renata (2 vaikučiai, 3 verslai/veiklos), Jurgita (1 vaikutis, 2 verslai/veiklos), Rūta (3 vaikučiai, 1 verlsas), ir aš (2 vaikai, 2 verslai/veiklos)

Beveik visos mamos pradėjo savo verslus būtent tam, kad galėtų daugiau laiko praleisti laiko su vaikais, galėtų lanksčiau gyventi, mėgautis harmonija… Kai kurios mamos jau verslavo prieš šeimos padaugėjimą, bet motinystės atostogas vertino kaip galimybę ne tik daugiau laiko skirti sau, bet ieškoti naujų veiklų, bendravimo,

Tai kaip gi mamos viską spėja?

Jų patarimai:

Renata pataria:

  1. Branginti laiką, viską atlikti ČIA ir DABAR, nieko neatidėlioti, nes planai auginant vaikus, dažnai subyra kaip kortų namelis.
  2. Disciplina-aiškus dienos ritmas, pradedant tuo, kad anksti atsikelti ir laiku nueiti miegoti. Tai padeda būti energingam visą dieną. Svarbu, kad su tokiu ar panašiu ritmu gyventų visa šeima. Moksliškai įrodyta, kad mūsų įpročiai susiformuoja per 21-42 dienas, taigi tai tikrai įmanoma (asmeninė patirtis).
  3. Stengtis nestresuoti/nepanikuoti, nes šį laiką reikia tiesiog nugyventi, kol vaikai auga kartu su mūsų darbu namuose J Aš neslėpdavau niekada nuo klientų, kad kartu užsiimu ir veikla ir vaikų auginimu, todėl visada tai būdavo natūralu, netgi ir tada, kai kalbant telefonu su klientu vaikas imdavo verkti ar guguoti. Svarbiausia jaustis dėl to komfortabiliai, jokiu būdu tai nėra jokia gėda-tai juk yra toks gyvenimas ir mane vertina už atliktus nepriekaištingai darbus. Jei darbai atliekami nepriekaištingai, niekada nesusigadinsi reputacijos, o klientui bus nė motais, kad ragelio gale vaikas krykštauja 🙂 Žinoma yra nutikę labai kuriozinių dalykų, tiesiog anekdotinės situacijos, ką vaikai iškrečia bendraujant su klientu, bet aš viską priimdavau labai natūraliai, labiau kaip gyvenimo nuotykius ir niekada kaip tragediją. Todėl nusiteikite viskam, derinant veiklą ir vaikų auginimą, bet į visą tai žiūrėkite lengvai ir paprastai – toks gyvenimas. Dirbkite taip gerai, kad klientai vertintų jus už jūsų kompetenciją, o ne už statusą MAMA.

Rūta pataria:

  1. Jei yra galimybė, tai turėti savo darbo vietą, galbūt išsinuomoti patalpas ir ten padirbėti, nes tos kelios val gali atstoti 4 darbo valandas su vaiku, kuris vis tiek pablaško laiks nuo laiko J Jei yra iš šono pagalba, tai nuostabu, jei turite kur vaikučius palikti.
  2. Neišsigąsti to, kad auginate mažus vaikučius ir nepabijoti užsiimti tuo kuo svajojate ar seniai norite. Vaikai tikrai ne kliūtis.
  3. Na ir svarbiausiai gerai suplanuotas laikas. Jei jo neišvaistysite, tai padarysite tikrai daug.
  4. Dirbančioms mamos, kurios turi vaikučius, ir sugalvoja kurti verslą, patariu labai labai gerai kontroliuoti savo laiką, planuoti viską iš anksto. Jei tik atsipalaiduosi, tai nieks nepavyks. Tokiu atveju vis tiek dar reikia pagalbos iš šalies, pvz vyro. Jūs turėtumėt kartu pasiplanuoti ir pasidalinti pareigomis, kaip vaikų būreliai, ar netgi vakarienės gaminimas. Taip atsirastų to laiko vakarais jums, kurį išnaudotumėt verslui.

Jurgita pataria:

  1. Pirmiausia paklauskite savęs, kiek esate pasiruošę aukot dėl verslo/veiklos ir aš užteks užsispyrimo/tikėjimo tuo, ką norite pasiekti.
  2. Nebijokite prašyti pagalbos iš artimųjų (maisto gamyba, vaiko išvedimas į lauką ir pan.) Prašykite jų palaikymo.
  3. Jei teks rinktis verslo partnerį – darykite tai atidžiai, arba išvenkite to. Tik prie vaiko derintis yra lengviau, nei prie vaiko ir verslo partnerio (o jei ir jis/ji su vaiku?).

Vienas iš diskusijų klausimų buvo ar prašėte dažnai pagalbos iš vyro, namiškių. Juk daugeliui iš mūsų atrodo, kad be pagalbos nėra įmanoma? Deja, ne visos galime tą pagalbą gauti… „Užauginau vaikus ir vysčiau verslą visiškai savarankiškai. Nuo giminių gyvenam atskirai t.y. kitame mieste, dėl vyro darbo specifikos iš jo pagalbos galėdavau gauti labai retai. Užsiimdama savo veiklomis, auklės neturėjau.“ – dalinasi Renata. Jai pritariu ir aš pati – pirmuosius du metus buvau kaip cirko artistas, ir tik kai antram sūnui sukako 6 mėn, išdrįsau samdytis auklę – nes jaučiau, kaip pradeda čiuožti stogelis, neturėjau šalia giminių, o vyro įtemptas darbo grafikas taip pat nebuvo man palankus.

Tai kaip gi mamos jaučiasi dabar?

„Kaip aš minėjau, tai visada norėjau laiko skirti šeimai tiek, kiek jo pati noriu, o ne kiek jo lieka po visos darbo dienos. Tad nuo tada aš jaučiuosi labiau atsipalaidavusi ir nestresuoju. Susidirbu ir spėju viską pasidaryti. Turiu laiko ir sau, lankau sporto klubą. Maisto ruoša man yra kasdienybė, kurioje yra vietos ir tortams ir pyragams ir visokiems kitokiems įmantriems gaminiams. Laiko lieka ir knygai ir pasibuvimo su vaikais. Vaikų atostogų ar ligų metu nėra streso kur vaikus palikti, žinau, kad tai galiu padaryti pati.  Tuoj antroji atžalėlė lankys kokį būrelį ir žinau, kad tam mes turėsim galimybę, nes pavyks man suderinti laiką su darbu. Pirmoji dukrytė lanko gimnastiką tris kart per savaitę po 2 val. Dirbančiam samdomą darbą tai būtų neįmanoma, nes užsiėmimai prasideda nuo nuo 16 val. arba 15:30 val.  Daug privalumų matau turint savo verslą, aišku yra ir minusų, bet pliusų aš įžvelgiu daugiau 🙂 Svarbiausia laikas vaikams!!! Jo gali skirti tiek kiek reikia. Ir dar lieka laiko sau, nes auginant mažus vaikus, tikrai kartais jauties išsekęs ir irzlus, tad būtina nepamiršti ir savęs. “ – dalinasi Rūta.

Renata taip pat begalo džiaugiasi: “ Pagrindiniai prioritetai: šeimai ir darbui, kaip dabar taip ir anksčiau nepasikeitė, jie išliko svarbiausi. Tačiau su patirtimi atėjo visiškas balansas tarp šių prioritetų, aiškus žinojimas kaip elgtis tam tikrose situacijose, aplinkybėse. Atėjo ramybė, stabilumas ir pusiausvyra-bet ji atėjo tik tada, kai atsirado stabilus balansas tarp šeimos, darbo ir laiko sau (savo pomėgiams, tikriems poilsio savaitgaliams, kūrybai, knygoms). Vadinasi, kai šalia šeimos ir darbo prioritetų lygiavertiškai stojo prioritetas – „laikas sau“, pajaučiau 100% palaimą. Nes tik tada , kai sklandžiai veikia visi šie trys prioritetai- gyveni harmoningai.  Iki šios harmonijos ėjau 3 chaotiškus, mane išsunkusius metus. Nepaprastų atradimų metai-dar daug jų tokių laukia-ir tai mane veža 🙂

Jurgita taip pat teigė labai besidžiaugianti, kad turėdama savo verlsą bei užsiimanti kita veikla gali šeimai skirti laiko tiek, kiek nori, ir tvirtino niekada nenorėjo viską mesti dėl motinystės. Anaiptol, motinystė jai buvo naujų galimybių laikas!

Visos mamos, su skirtingomis patirtimis, vieningai atsakė, kad verslas ir motinystė suderinama. Ar prisijungsite į jų gretas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *