Turiu Tavęs atsiprašyt…

Kažkada, nepasakysiu, kada, manęs kažkas paklausė:

Kuris žmogus tau yra svarbiausias gyvenime?

Aš nežinojau, ką tuo metu atsakyti, ir tiesiog atsakiau: nežinau.

Bet tas klausimas man visada rūpėjo. Ir aš taip dažnai analizuodavau, kuriam iš savo artimųjų žmonių galėčiau duoti šį titulą. Tu – mano svarbiausias gyvenime žmogus. Cha!

Dėliojau kriterijus. Turi rūpėti man jis, ir aš jam. Kažkas, kas man padės kai man reikės. Kažkas, kas man neleis liūdeti, nepaliks vienos, padės nelaimėje, kartu džiaugsis. Žodžiu, svarbiausias bus tas, kas man prieinamas bus bet kada. 24/7. Ir nesvarbu, ar aš liūdna, ar linksma, nusivylusi, ar nustebusi. Tas žmogus visuomet mane palaikys.

Sudėliojau.

Ir man labai gaila, bet tai ne Tu. Todėl turiu atsiprašyt. (aš, žinoma, su linksma gaidele tai sakau)

Tas žmogus esu pati AŠ…

Kažkada rodės, kad  viską darau dėl kitų, dėl kitų lūkesčių, stereotipų, nuomonių, kad tik neišiskirt iš minios.

Ar buvau laiminga? Nežinau. Ar kažkas pasikeitė? O taip.

Kai ateina suvokimas, kad tik būnant savimi, autentiška savimi, aš jaučiu gyvenimo pilnatvę, vat tada tik noriu save apkabint, ir pasakyt: Daiva, aš myliu tave. Tu esi mano nuostabiausias ir svarbiausias žmogus gyvenime. Tu visada buvau su manimi. Visada. Ir nors ir nepalaikei kiekvienoje situacijoje (aš ir dabar mėgstu save dergti švelniai tariant juodu vidiniu monologu), bet tu vistiek šalia. Tu nepabėgai, tu nenusisukai, tu likai šalia.

Ir dabar labiau nei kada nors anksčiau aš tikiu, kad visiems mums pats svarbiausias žmogus turime būti mes patys. Su trūkumais, privalumais, savo gražia ar nelabai vaikyste, neišlaižytom žaizdom, džiaugsmo ir liūdesio ašarom, su savo tiesomis ir vertybėmis.

Kai man svarbiausias žmogus pasaulyje tapau pati aš, aš girdžiu savo širdį, girdžiu intuiciją, man viskas einasi vis puikiau ir puikiau, aš pilnai prisiimu atsakomybę už savo sprendimus, mintis, veiksmus. Netobula, bet auganti. Aš jaučiuosi fantastiškai gerai!

Ar gali taip pasakyti sau apie save? Ar vis dar skiri sau laiko, ar girdi, ko nori iš tikrųjų, ar jauti, kokie Tavo troškimai?

Pasidalinkite komentaruose, kokie Jūsų didžiausi iššūkiai būnant savimi, ir ar tu esi sau svarbiausias gyvenime žmogus.

Nekantriai lauksiu,

Daiva

Sekite naujienas ir dalinkitės!

FB Komentarai

1 comment on “Turiu Tavęs atsiprašyt…

  1. Reikia išmokti mylėti, mylėti save. Kaip galįs kitas žmogus tave mylėti, jei pati sau to nejauti, gal netgi pyksti ar peiki save. Ir tik mylint save rasi laiko sau, savo svajonėms, kūrybai, pomėgiams, nes mes moterys dažnai per buitį nepasiliekame laiko sau, ko pasekoje išsisemiam,išsenkam, tampame sudirgusios. Nes ištikrųjų mes vis dar tikime, kad tik mes viską geriausiai ir net greičiausiai padarome. Bet vėlgi išsikrauname ir išsidaliname save, ir ne mums brangiems žmonėms, o veiksmui. Taigi išmokyme nebijoti prašyti pagalbos ir išmokyme gyventi netobuloje aplinkoje, bet lai supa mus šypsenos ir šilti veidai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *