Tu ir vėl pikta dėl savo problemų.

Ir štai tu vėl pikta. Pikta, nes trūksta pinigų.

O gal netenkina santykiai, ar pats darbas, ar tiesiog užknisa gyvenimas ir nerandi sau ramybės…bet šiandien ne tai esmė.

Ir aš tavęs klausiu:
– Tai ką padarei, kad jų būtų daugiau?
Tu: Na… bandžiau taupyt, bandžiau darbo ieškot geresnio..
– O bandei pakeisti mintis?
Tu: Bandžiau. Tikrai bandžiau. Nusipirkau kelias knygas, kelias dienas kartojau afirmacijas, stebėjau savo mąstymą.
– Kelias dienas?
Tu: Na taip, nes rezultato tai vistiek nebus.
– O knygas iki galo skaitei?
Tu: Ne, neturėjau laiko.
– O bandei ilgiau ties kažkuria vieta padirbėti, kad išsiugdytum naują įprotį, pagerėtų savistaba?
Tu: Ne, neturėjau laiko irgi.
– O iš kur atsiranda laiko skųstis esama padėtimi?
Tu: (Tyli)
– Tai tu nori išspręsti šią problemą?
Tu: Taip. Tik nežinau kaip rasti ryžto ir nori imtis veiksmų ilgiau nei kelias dienas.
– Aš tikslaus recepto irgi nežinau, bet raumuo irgi neužauga per kelias dienas, jį reikia treniruot, kaip ir tu turi treniruot save. Nereikia jau net ir priminti, kad viskas prasideda nuo minties. Tada jau pereiname prie savijautos (kurias įtakoja mintys), ir prie veiksmų. Čia gi užburtas ratas, kaip ir su dietomis.

Ir nereikia net kelių knygų, ar 8 tinklaraščio naujienų. Mes kažkaip įpratę manyti, kad tik sunkiais būdais galima kažką pasiekti, pakeisti. Tiek įpratę dėl kažko kankintis, kad tai, kas paprasta (ir veikia) mums atrodo šūdo krūva ir mes metame tai už tvoros po kelių dienų. Juk jei dabar kankinuos, tai kad nebesikankint ir išspręst esamą problemą turiu dar gerokai pasikankint. Taip?

Tu: Taip.
– Viskas, ko ta reikia, yra pasiekiama ranka. Visi tie geri patarimai, kuriuos esi girdėjusi, yra treniruotė. Išsirink vieną, bet vieną ir daryk jį 21 dieną iš eilės. Užtruksi kelias minutes, ne daugiau nei 10. Tik tom dienom nebesiskųsk niekam, nepasakok, kaip tau blogai, neeikvok nei laiko, nei energijos, ir atsiras laiko naujam mažam pokyčiui.
Tu: o jei man nepavyks?
– O turi ką prarast?
Tu: ne. O jei blogiau jausiuos?
– O tu esi mačius žmogų, kuris nebesiskundžia, nebedejuoja, neaimanuoja, ir dar skiria laiko vieno patarimo įgyvendinimui savo dėmesį, pradėtų jaustis blogai? Ar tu kada nors bėgiodama galvojai „aš nemoku bėgt?“ arba skaitydama knygą „nemoku skaityt“. Nemanau. Tad atmink, tik vieno, pradžioje tik vieno, patarimo įgyvendinimas tave padarys užtikrinta dėl savęs, kad tu GALI. Nedejavimas tave padarys ramesne, minties keitimas pakeis tai, kaip tu jauti ir matai savo problemą, ir NET gi jei patarimas nepakeis situacijos iš esmės, tu netapsi prastesnė, tu netapsi liūdnesnė, nes pradėjus įgyvendinti bent mažus pokyčius, tu niekada nebebūsi tokia pati.

(laukite tęsinio)

NEPRALEISK NEI VIENO NAUJO ĮRAŠO. PRENUMERUOK!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *