Turiu Tavęs atsiprašyt…

Turiu Tavęs atsiprašyt…

Kažkada, nepasakysiu, kada, manęs kažkas paklausė:

Kuris žmogus tau yra svarbiausias gyvenime?

Aš nežinojau, ką tuo metu atsakyti, ir tiesiog atsakiau: nežinau.

Bet tas klausimas man visada rūpėjo. Ir aš taip dažnai analizuodavau, kuriam iš savo artimųjų žmonių galėčiau duoti šį titulą. Tu – mano svarbiausias gyvenime žmogus. Cha!

Dėliojau kriterijus. Turi rūpėti man jis, ir aš jam. Kažkas, kas man padės kai man reikės. Kažkas, kas man neleis liūdeti, nepaliks vienos, padės nelaimėje, kartu džiaugsis. Žodžiu, svarbiausias bus tas, kas man prieinamas bus bet kada. 24/7. Ir nesvarbu, ar aš liūdna, ar linksma, nusivylusi, ar nustebusi. Tas žmogus visuomet mane palaikys.

Sudėliojau.

Ir kas gavosi?

Neišpakuotos dovanos

Kažkur gvyenimo tekmėje daugelis iš mūsų pamiršome savo svajones. Įsisukome į kasdienę rutiną, Stresuojame dėl išlikimo, ir galiausiai laukiame, kol pasibaigs diena ir galėsime pailsėti. Nebegirdime savo vidinio balso, nebeliko intuicijos, ir mes nustojome gyventi gyvenimą su aukštesniu ketinimu, aistra, ir reikšme  – vietoj to kasdien godžiai save maitiname abejonėmis, baime ir nerimu. Štai tokios […]

Simboliai ir ženklai mano gyvenime

Vakar padariau kai ką nuostabaus. Na, nuostabaus sau.

Jau kuris laikas norėjau antros tatuiruotės. Vieną, katinėlį ant kojos buvau pasidarius dar prieš gerus 9 metus. Visada mylėjau katinus, ir katinukas ant kojos man išreiškė meilė jiems. O tuo pačiu ir vieno gyvenimo etapo pabaigą.

O nuo praeitos vasaros labai norėjau begalybės ženklo tatuiruotės – būtent nuo tada pradėjau dar labiau domėtis sąmoningumo praplėtimu, klestėjimo būsena ir begalybės ženklas man suteikė labai daug reikšmės. Oi atsimenu, kaip keistai žiūrėdavo žmonės į ant sienos pakabintą begalybės ženklą – ar mes sekta? Ne, mes ne sekta. 😀

Kai nuo rudens pradėjau išgyventi stiprų dvasinį atgimimą, dar labiau stiprinau vidines paieškas, grįžau prie savęs tokios, kokia esu iš tikrųjų (taip taip, paskutiniai 7 mano gyvenimo metai deja buvo įsispraudimas į kitų žmonių gyvenimo normas ir perspektyvas), pajutau, kad begalybės ženklo man neužteks. Todėl pristatau tau savo naują simbolį, į kurį žiūrėdama vis sau priminsiu….tai, kas man svarbu