OMMMM… ar medituoji?

Oi atmenu kai pirmą kartą manęs paprašė pagulėti 5 minutes ramiai, ant grindų ir tiesiog atsipalaiduoti. Maniau išprotėsiu. Rimtai. Tai nebuvo mano pažintis su meditacija, toli gražu, bet nuo to laiko kelis metus labai skeptiškai žiūrėjau į meditacijas, jei jau taip visai atvirai, mane jos gąsdino, o žmonės, kurie sakėsi medituojantys – atrodė tolimi…

Aš neatmenu, kad bandyčiau kažkaip prisijaukinti meditacijos sąvoką, tikrai nesidomėjau, nors turbūt vis dažniau ir dažniau akis užkliūdavo už visokių straipsnių, kurie rašydavo, kad medituoti yra jėga, meditavimas išvalo sielą ir protą, atpalaiduoja kūną…bet giliai širdyje maniau, kad čia tiesiog mada. Arba dar geriau – pykau, kad rašo apie jų naudą, nes mano nuomone išgulėti ramiai 10 minučių buvo misija neįmanoma…

Bet praeitais metais, ankstyvą rudenį, eidama miegoti tiesiog pagalvojau… hm, pabandysiu. Susiradau meditaciją Meilės Šviesa, ir tiesiog atsigulusi, su ausinėm, prieš miegą klausiausi. Patiko tai, kad sako, ką reikia daryti, kur koncentruotis, todėl išgulėti 15 minučių buvo ne tik nesunku, bet ir pati meditacija užkabino. Mačiau ir tas švieseles, ir galva sukosi, ir šiaip… buvo maloniai įdomu.