Kodėl mes nesikeičiame (II dalis)?

Jei taip viskas būtų paprasta, tai būtume -iausios. Bet yra tam tikrų priežasčių, faktorių, kodėl mes nesikeičiame, ir šios dienos įraše dalinuosi ne tik tomis priežastimis, bet ką daryti, kad jas pašalinti.

Dažniausiai pasitaikančios priežastys, kodėl mes nesikeičiame:

-Mes nenorime pasikeisti – t.y. mūsų pokytis mums nereikalingas, nes dažnu atveju tai kitų primestas tikslas

-Tau trūksta drąsos, pasitikėjimo savimi

-Tavo aplinka stabdo tave (yra nemotyvuojanti, neįkvepianti)

-Tu bijai suklysti arba atsiminimai apie buvusias klaidas tave stabdo

-Tau per mažai skauda

-Tu iš esmės nežinai, kaip praktiškai įgyvendinti tą pokytį (pasikeitimą)

Kiekvienai iš jų turiu patarimų, kuriuos pateikiu būtent video įraše.

Turiu Tavęs atsiprašyt…

Kažkada, nepasakysiu, kada, manęs kažkas paklausė:

Kuris žmogus tau yra svarbiausias gyvenime?

Aš nežinojau, ką tuo metu atsakyti, ir tiesiog atsakiau: nežinau.

Bet tas klausimas man visada rūpėjo. Ir aš taip dažnai analizuodavau, kuriam iš savo artimųjų žmonių galėčiau duoti šį titulą. Tu – mano svarbiausias gyvenime žmogus. Cha!

Dėliojau kriterijus. Turi rūpėti man jis, ir aš jam. Kažkas, kas man padės kai man reikės. Kažkas, kas man neleis liūdeti, nepaliks vienos, padės nelaimėje, kartu džiaugsis. Žodžiu, svarbiausias bus tas, kas man prieinamas bus bet kada. 24/7. Ir nesvarbu, ar aš liūdna, ar linksma, nusivylusi, ar nustebusi. Tas žmogus visuomet mane palaikys.

Sudėliojau.

Ir kas gavosi?

Pasikliauk savimi

OMD (O mano Dieve), aš taip senai rašiau. Ir kaip lengva įkristi į nesibaigiančių darbų sąrašą. Paskutinį mėnesį tai buvo ne tik tikrieji darbai, bet ir nesibaigiantys apsilankymai poliklinikose (tvarkiau dantis sau ir sūnui, pradėjau tvarkytis mokyklos pažymas kitam sūnui), įvairūs susitikimai, magistrinio gynimas ir t.t. Žodžiu, gyvenimas mane mylėjo ir neleido nei minutėlei tuoj suabejoti – paskyrė daug veiklos.

Bet viskas tvarkoje. Nuo tada, kai mečiau ‘aš turiu viską atlikti tobulai’ reikalą, nebesijaudinu, kad nespėju, kad vėluoju, kad kažkas nepavyko kaip tikėjausi. Ir žinai ką – pasaulis nesugriuvo.

Ir vėl noriu, labai labai noriu, pasikartoti apie autentiškumą. Buvimą savimi.