Būti drąsiai tam, kad galėtum sekti paskui savo širdį

Šiandien kaip tik pabaigiau žiūrėti vieną geriausių mano žiūrėtų interviu su Lisa Nichols, jame kaip tik išgirdau frazę, kuri paantrina man: „mes ne mirties bijoje, mes bijoje, kad mes mirsime taip savęs ir nepažinę, kad aplinkiniai taip ir nesužinos, kokie mes esame“

Ar gi tai ne tiesa?

Drąsa būti savimi. Drąsa klausti širdies. Štai kas yra nuostabu….

Kaip tu nori jaustis?

Štai ir praėjo pirmasis 2016 metų pusmetis. Kiek savo naujametinių pažadų įvykdei, kiek tikslų pasiekei? Aš šiais metais nekėliau jokių tikslų, tiesiog sausio 1-ą pasakiau sau – šie metai bus mano geriausi metai. Aš noriu jaustis taip gerai, kaip dar nesijaučiau. Kas iš to tikslo, jei jį pasiekus viduje tuščia, arba tikslas, kai jau pasiektas, …

Žurnalas, kurio laukiau ilgai

Nesenai rašiau straipnį apie dėkingumą, taip pat dažnai keliu Facebook paskyroje motyvuojančias foto apie dėkingą širdį, praktikuoju dėkingumo maldeles vakarais su savo vaikais, turiu stiklainį, į kuriu dedu dėkingumo lapelius, bet dabar viskas pereis į dar aukštesnį lygį.

Valioooo

Šitas moteris radau netyčia – tiesiog ieškodama Facebook ar yra kokia nors grupė, kuri praktikuoja dėkingumą, ir netyčia radau jų paskyrą. O pasirodo, šitos moterys sukūrė tai, kas sukurs man tą aukštesnį dėkingumo lygį – aš taip mėgstu visokias gražias užrašines, bet tik dėkojimui skirtos knygos neturėjau. Tai gi netyčia aptikau tai, ko senai norėjau. Ir ryt su vėju lėksiu į Dėkingumo Žurnalo pristatymą, ir kaip tik gausiu vieną, pradėsiu pildyti ir …. kaip visada… lauksiu stebuklų. O vienas jau įvyko – tai šio žurnalo gimimas.

Neišpakuotos dovanos

Kažkur gvyenimo tekmėje daugelis iš mūsų pamiršome savo svajones. Įsisukome į kasdienę rutiną, Stresuojame dėl išlikimo, ir galiausiai laukiame, kol pasibaigs diena ir galėsime pailsėti. Nebegirdime savo vidinio balso, nebeliko intuicijos, ir mes nustojome gyventi gyvenimą su aukštesniu ketinimu, aistra, ir reikšme  – vietoj to kasdien godžiai save maitiname abejonėmis, baime ir nerimu. Štai tokios …

Traukos dėsnis: tikėti negalima užmiršti

Taip taip, mieloji. Šiandien apie traukos dėsnį. Net jei esi didžiausia skeptikė, ir manai, kad tik bepročiai gali juo tikėti, tai žinok aš nesu beprotė. Net gi išsilavinimą turiu, cha cha 🙂 Tad skaityk toliau.

Traukos dėsniu naudojausi dar net nežinodama, kad toks yra iš viso. Pozityvaus mąstymo šalininkė irgi buvau tiesiog todėl, kad esu optimistė. Dar labai senai senai rašiau, kad mano knygų knyga yra Jūsų pasąmonės galia, bet ir net tada turbūt iki galo nesuvokiau, koks gi viskas yra stebuklas pati visata, kokių proto galių mes turime, kad visa aplink yra energija, ir kad tik mintimis galvoti teigiamai neužtenka (reikia ir jausti).

Bet… gilinimąsi į traukos dėsnį, visatos dėsnius atnaujinau prieš 3 metus, o labiau sustiprinau prieš metus – pabaigiau traukos dėsnio praktikos kursą, pradėjau nuolat eksperimentuoti, stebėti kaip ne tik mano kalba, bet ir neatsargūs žodžiai įtakoja mano gyvenimą. Į vieną įrašą visų istorijų nesukelsiu, bet viena iš nuostabiausių šio mėnesio istorijų man sukėlė tiek daug minčių, tiek daug gerų jausmų, kad paprasčiausiai negaliu nepasidalinti. Jaučiu, kad tai nutiko man todėl, kad ir toliau eičiau savu keliu ir šiuo tinklaraščiu teikčiau visoms įkvėpimą, suteikčiau reikiamus įrankius siekti autentiško gyvenimo ir visam laikui išmesti iš galvos frazę: „tai ne man“.

Simboliai ir ženklai mano gyvenime

Vakar padariau kai ką nuostabaus. Na, nuostabaus sau.

Jau kuris laikas norėjau antros tatuiruotės. Vieną, katinėlį ant kojos buvau pasidarius dar prieš gerus 9 metus. Visada mylėjau katinus, ir katinukas ant kojos man išreiškė meilė jiems. O tuo pačiu ir vieno gyvenimo etapo pabaigą.

O nuo praeitos vasaros labai norėjau begalybės ženklo tatuiruotės – būtent nuo tada pradėjau dar labiau domėtis sąmoningumo praplėtimu, klestėjimo būsena ir begalybės ženklas man suteikė labai daug reikšmės. Oi atsimenu, kaip keistai žiūrėdavo žmonės į ant sienos pakabintą begalybės ženklą – ar mes sekta? Ne, mes ne sekta. 😀

Kai nuo rudens pradėjau išgyventi stiprų dvasinį atgimimą, dar labiau stiprinau vidines paieškas, grįžau prie savęs tokios, kokia esu iš tikrųjų (taip taip, paskutiniai 7 mano gyvenimo metai deja buvo įsispraudimas į kitų žmonių gyvenimo normas ir perspektyvas), pajutau, kad begalybės ženklo man neužteks. Todėl pristatau tau savo naują simbolį, į kurį žiūrėdama vis sau priminsiu….tai, kas man svarbu

Pasikliauk savimi

OMD (O mano Dieve), aš taip senai rašiau. Ir kaip lengva įkristi į nesibaigiančių darbų sąrašą. Paskutinį mėnesį tai buvo ne tik tikrieji darbai, bet ir nesibaigiantys apsilankymai poliklinikose (tvarkiau dantis sau ir sūnui, pradėjau tvarkytis mokyklos pažymas kitam sūnui), įvairūs susitikimai, magistrinio gynimas ir t.t. Žodžiu, gyvenimas mane mylėjo ir neleido nei minutėlei tuoj suabejoti – paskyrė daug veiklos.

Bet viskas tvarkoje. Nuo tada, kai mečiau ‘aš turiu viską atlikti tobulai’ reikalą, nebesijaudinu, kad nespėju, kad vėluoju, kad kažkas nepavyko kaip tikėjausi. Ir žinai ką – pasaulis nesugriuvo.

Ir vėl noriu, labai labai noriu, pasikartoti apie autentiškumą. Buvimą savimi.

Ieškai naujų veiklos galimybių? Nori dirbti iš bet kur?

Kartais mes net nenutuokiame, kiek galime nuveikti su savo žiniomis ir įgūdžiais. Taip pat net nepamąstome, kiek žmonių išsikraustė gyventi į internetą ir kaip visi ieško to paties – kažko prieinamo, kokybiško, laiku ir patogiai. Į šiuos mokymus sudėjau labai daug – visus 7 metus savo darbo patirties kaip internetinio verslo strategė Jugtinėje Karalystėje bei …

Gyventi stebukluose – įmanoma?

Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas – galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas – Einšteinas

Dažnai manęs renginių ar mokymų metu klausia: ką turėtų žinoti kiekvienas, norintis būti sėkmingu? Ir ne visi nori išgirsti atsakymą. Kai kurie tikisi kažkokios strategijos, veiksmų sąrašo. Bet viskas yra daug paprasčiau, bent jau mano nuomone. Aš tikiu, kad pakanka nuoširdžiai džiaugtis, jaustis dėkingam ir atpažinti tuos mažus stebuklus, kuriuos mums suteikia gyvenimas. Jei žmogus gali stebėtis, vertinti, būti įkvėptas tų mažų kasdienių dalykų, tai tiesiog natūraliai pagal visatos dėsnius visa išorinė aplinka kaip veidrodis atspindi mūsų vidinę būseną ir mums sekasi vis labiau ir labiau.

Jei aš tau pasakyčiau, ar tu patikėtum?

Kai mes išlaisviname savo švytėjimą, nesąmoningai leidžiame žmonėms daryti tą patį. Kai mes išlaisviname nuo savo baimių mūsų buvimas savaime išlaisvina kitus. – Nelson Mandela Jei tau pasakyčiau, kad esi graži.. ar patikėtum? Jei tau pasakyčiau, kad esi stipri… ar patikėtum? Jei tau pasakyčiau, kad tikiu, jog darai viską, ką moki geriausiai… ar patikėtum? Jei …

Mūsų vidinio balso intonacija – kiek ji svarbi?

Šis įrašas šiek tiek kitoks, nes jis… įrašytas!

Susiradau programėlę, kuri visai kokybiškai įrašo balsą, ir tiesiog jį įrašiau. Įrašyti buvo būtina, nes pateikiau mažas pamokėles apie vidinio balso intonacijas.

Įraše išgirsit patarimus kaip geriau įsijausti į afirmacijas, ir įisiklausyti/įsijausti į savo būseną per intonaciją, bet žinoma – šiuos patarimus galite naudoti ir tiesiog kai beriate mintis savo galvoje.

Balandžio mėnesio horoskopas Tau asmeniškai

Ne, mieloji.

Astrologe aš netapau. Ir nors jaučiu dabartinę mėnulio pilnatį (kaip ir visas kitas), neketinu astrologe ir tapti. Bet labai norėjau šį įrašą pavadinti būtent taip, kad tu jį išsispausdintum, pasikabintum ten, kur dažniausiai matai, ir tiesiog įsivaizduoti, kad tai asmeninis horoskopas parašytas tau manifesto / afirmacijų būdu.

Juk galų gale, viskas prasideda mūsų galvoje ir mintyse. Todėl jį skaitydama pritaikysi tai, kas aktualu tau, ir net išskaitysi ir įsidėmėsi tik tas mintis, kurios aktualios tau. Nedvejok – ir leiskis į pilnaverčio gyvenimo kelione kartu su manimi….

OMMMM… ar medituoji?

Oi atmenu kai pirmą kartą manęs paprašė pagulėti 5 minutes ramiai, ant grindų ir tiesiog atsipalaiduoti. Maniau išprotėsiu. Rimtai. Tai nebuvo mano pažintis su meditacija, toli gražu, bet nuo to laiko kelis metus labai skeptiškai žiūrėjau į meditacijas, jei jau taip visai atvirai, mane jos gąsdino, o žmonės, kurie sakėsi medituojantys – atrodė tolimi…

Aš neatmenu, kad bandyčiau kažkaip prisijaukinti meditacijos sąvoką, tikrai nesidomėjau, nors turbūt vis dažniau ir dažniau akis užkliūdavo už visokių straipsnių, kurie rašydavo, kad medituoti yra jėga, meditavimas išvalo sielą ir protą, atpalaiduoja kūną…bet giliai širdyje maniau, kad čia tiesiog mada. Arba dar geriau – pykau, kad rašo apie jų naudą, nes mano nuomone išgulėti ramiai 10 minučių buvo misija neįmanoma…

Bet praeitais metais, ankstyvą rudenį, eidama miegoti tiesiog pagalvojau… hm, pabandysiu. Susiradau meditaciją Meilės Šviesa, ir tiesiog atsigulusi, su ausinėm, prieš miegą klausiausi. Patiko tai, kad sako, ką reikia daryti, kur koncentruotis, todėl išgulėti 15 minučių buvo ne tik nesunku, bet ir pati meditacija užkabino. Mačiau ir tas švieseles, ir galva sukosi, ir šiaip… buvo maloniai įdomu.

Kaip iš hobio gauti pelną? (įsitikinimai ir pasąmonė)

Štai tokia tema formuluotą užklausimą gavau iš moters, vardu Ilona. Deja, Ilona užrašė neteisingą savo el. pašto adresą, todėl nusprendžiau atsakymą pateikti nauju straipsniu. Ir tikiu, kad klausimas bus aktualus ne vienai Ilonai 🙂

Ilona rašo:

Laba. Skaičiau Jūsų laišką ir toks jausmas, kad rašote apie mane:) Žodžiu turiu aš tokį mielą hobį ir visi labai giria mano darbus, vis išgirstu, kad turečiau save reklamuoti, duoti žinią Pasauliui apie save. Bet atvirai pasakius, man kažkaip baisu ir gėda, kad nepasijuoktų iš manęs. O ir kiek dariau darbelių, tai darau su visu užsidegimu, nuo įkvėpimo skraidau, o kai ateina atsiskaitymo laikas mane labai glumina – įvertinti savo darbą pinigais. Bijau paimti per daug. Kažkoks vidinis diskomfortas. Ir tada pradedu galvoti, kad nebus iš manęs verslininke:( ir gal tai ne man? Lauksiu Jūsų patarimo.

Kaip įdomu, ar ne taip? Ar atpažįsti save šitame klausime?

Būk dėkinga, tapk stebuklinga

Pakilkime iš savasties ir būkime dėkingi. Jei šiandien neišmokom daug, vistiek išmokome nors truputį…O jei ne, tai bent jau likome sveiki…O jei susirgome, tai bent jau likome gyvi… Todėl visada yra už ką dėkoti… – Budha Gal kiek ir provokuojančiai, bet tai tiesa. Kol esame gyvi, visada galime būti už kažką dėkingi. Ar buvai dėkinga kam …