Kodėl svarbu tvarkytis? Ir ne tik namus?

Esu tikra, kad yra metuose etapų (pavasaris), kai pradeda kuopti namus, šveistis, o maždaug prieš Kalėdas pradedame tapti geresne, mylėti labiau, atleisti.

Tai visgi yra bent du etapai kiekvienais metais, kai kažką metame lauk – mentališkai bei fiziškai. O dažniau?

Aš maždaug kas du mėnesius stumdau baldus, darausi generalines tvarkas, rašau atleidimo laiškus, užsirašau savo vidinius blokus ir bandau jų atsikratyti. Kodėl? Todėl kad kitu atveju nerandu vietos nei išsvajotiems daiktams, nei išsvajotoms emocijoms.

Kaip tai suprasti?

O gi paprastai. Mes kaupiam ne tik daiktus, bet ir emocijas. O reikėtų kaupti tik patirtį bei žinias. Visada, visada kai noriu kažką įsigyti, metu ar parduodu kažką lauk. Visada, visada kai man trūksta teigiamų pokyčių, dirbu su savo jausmais ir palieku negražius.

Kodėl tai veikia?

Ttiek mes, tiek aplinka yra energija. Ir jei tavo erdvė yra užpildyta dulkėmis, nereikalingais daiktais bei jausmais – ar manai, kad pasikviesi savo svajones taip paprastai?

Kaip tai veikia? Kviečiu skaityti toliau…

Geriausia terapija nuo visko – rašymas

Daug psichologinių ir medicininių tyrimų įrodė, kad rašymas yra terapija. Būtent socialinis psichologas James Pennebacker yra laikomas naujosios psichoterapijos metodo pradininkas.  Jis patvirtino, kad rašymas padeda spręsti emocines ir psichologines problemas, nes rašymas susijęs su kairiuoju pusrutuliu (tarkim kalbėjimas su dešiniuoju), todėl ir poveikis yra visai kitoks nei eiti išsikalbėti.

Šiame įraše pateikiu kelis įrodymus, kodėl rašymas yra terapija, o nežinančioms nuo ko pradėti, pateikiu ir užuominas 🙂

Jautiesi įstrigusi?

Kai jausiesi įstrigusi, kai jausiesi nusiminusi, kai jausiesi prislėgta, klausykis savo minčių.

 
Klausykis jų atsargiai.

 
Didelė tikimybė, kad žodį “aš” dažnai išgirsi.

 
Kaip įkvėpianti Marianne Wilianson sako:

 “Nebūk vanduo, būk  čiaupas.”

 
Kitaip tariant, žmogiškąja forma esi kūrybiškumo kanalas su daug aukštesniu šaltiniu.

 
Pasitikėk savo šaltiniu.

Juk tu nori jaustis gerai kiekvieną dieną?

Kodėl mes nesikeičiame (II dalis)?

Jei taip viskas būtų paprasta, tai būtume -iausios. Bet yra tam tikrų priežasčių, faktorių, kodėl mes nesikeičiame, ir šios dienos įraše dalinuosi ne tik tomis priežastimis, bet ką daryti, kad jas pašalinti.

Dažniausiai pasitaikančios priežastys, kodėl mes nesikeičiame:

-Mes nenorime pasikeisti – t.y. mūsų pokytis mums nereikalingas, nes dažnu atveju tai kitų primestas tikslas

-Tau trūksta drąsos, pasitikėjimo savimi

-Tavo aplinka stabdo tave (yra nemotyvuojanti, neįkvepianti)

-Tu bijai suklysti arba atsiminimai apie buvusias klaidas tave stabdo

-Tau per mažai skauda

-Tu iš esmės nežinai, kaip praktiškai įgyvendinti tą pokytį (pasikeitimą)

Kiekvienai iš jų turiu patarimų, kuriuos pateikiu būtent video įraše.

Ne žinojimas, o veikimas kuria pokyčius (I dalis)

Visai nesenai pradėjau burti uždarą moterų bendruomenę Facebook’e, su tikslu padėti moterims būti sąmoningesnėms, laimingesnėms ir laisvesnėms. Ir visų jų klausiau – ko labiausiai tikitės iš grupės – žinių, palaikymo, draugystės, patarimų ir t.t.

Ir žinot ką, dauguma moterų sako, kad joms trūksta žinių. Aš labai susimąsčiau – juk gyvename tokiais laikais, kai pilną mokymų, knygų, tinklaraščių, mokytojų. Ar tikrai mums trūksta žinių?

Kai kuriose gyvenimo srityse galbūt taip, tikrai trūksta žinių. Gal ne visos dar turėjome galimybę išsigryninti mums rūpimus klausimus, ir tuo pačiu nežinome net kokios informacijos reiktų ieškoti.

Bet didžiajai daugumai mūsų visų – problema yra ne žiniose, o veikime!

Kas iš tų 80 knygų, 14 mokymų bei kelių konsultacijų, jei aš vistiek nieko nedarau. Net mažyčio veiksmo?

Tarkim, nusipirkau knygą pavadinimu Mylėk save ir būk laimingas. Ir jau įsivaizduoju, kad ją tik perskaičius tokia ir būsiu. Arba dar geriau. Perskaitau pirmus kelis puslapius, ir numetu. Tada vėl perku kitą knygą. Tai tik pavyzdys. Bet juk tai tiesa? Daugeliui iš mūsų tai yra būtent tokia komedija 🙂 Ir man taip buvo, ir kai kuriose gyvenimo srityse vis dar tebėra ( bėkit bėkit kilogramai 😉 ).

Tad šios dienos įrašas – truputį su iššūkiu ir motyvuojantis. Tikiuosi!

Didžiausia Kalėdų dovana slypi ne ten, kur tikiesi

Žuvis, aguonos, dovanų popierius, aliejus, plotkelės iš bažnyčios…. susitvarkyti kambarius, gaminti valgyti, serviruoti stalą…. persivalgti, nulėkti iki Piemenėlių mišių, vėliau suguldyti vaikus, tada slapčia pakuoti jų dovanas ir eiti miegoti. Kalėdos. Ak, Kalėdos.

Šios mano Kalėdos man bus labai įsimintinos. Neturiu jokių lūkesčių iš kitų, nelaukiu dovanų, net nežinau, ką tiksliai veiksiu. Na taip, valgyt ruošti jau pradėjau, bet tik tiek.

Šios mano Kalėdos man bus labai įsimintinos. Nes tiesiog aš taip nusprendžiau. Toks mano ketinimas ir tokio stebuklo aš ir tikiuosi. Ar žinai kodėl visa tai skamba taip paprasta?

Nes didžiausia Kalėdų dovana slypi ne ten, kur tikimės. Mūsų dovanos esame mes pačios, mes esame ta šviesa ir meilė, šiluma ir atjauta. Raskite tą Kalėdų stebuklą savyje ir tiesiog siųskite visiems meilę per šį šventinį laikotarpį. Tiesiog žiūrėkite į artimuosius, pajauskite savo širdies plakimą, pajauskite šilumą viduje ir sakykite sau „Aš siunčiu Jums meilę“.  Net jei ir dabar tai atrodo keistokai, padarius šį mažą ritualą tikrai pajusite kad ta DOVANA esi tu. 

Tad greičiau, pirmyn – ne gavime yra prasmė, o davime. Ateinančias kelias dienas duok, dalinkis, juokis, mylėk, apkabink, suprask, atjausk, priglausk, prajuokink, pakutenk, pabučiuok, atsiprašyk, ir vėl mylėk, mylėk, mylėk.

STEBUKLAI PRASIDEDA TAVYJE

Pasitikėk savimi

Tai nuostabi diena jaustis gyvybingai.

Šiandienos įrašas tau atėjo su viena aiškia, tvirta žinute:

Kai kalbama apie viską gyvenime, niekada, niekada neabejok savimi.

Tiesą sakant, nėra nei truputėlio prasmės abejoti – niekada.

Reikia eiti per gyvenimą kupinai pasitikėjimo.

Bet ką reiškia eiti per gyvenimą, kupinai pasitikėjimo savimi?

Jūros bangų įkvėpimas

Atsimenat vasarą? O jūrą? Gal kuriai teko pabūti ir prie vandenyno?

O maudytis jūroje patinka? O per bangas šokinėjat?

Kai aš įlipu į jūrą, netenku laiko nuovokos. Kai banga gena bangą, ir lūžta, vienintelis dalykas, kurį tuo metu galvoju, yra kokia stipri jūra, kiek ji turi energijos, ir kaip man gera. Pasijaučiu bejėgė, o kartu ir didi, nes kovoju prieš tas bangas.

Jūra. Ech.

Ko galime pasimokyti iš jūros bangų?

Ar sąmoningumas gali būti blogai?

Būti sąmoningu – pirmiausiai reiškia būti dėmesingu ir suvokti save dabartiniame momente. Tai budrios ir aktyvios sąmonės būsena, kurioje žmogus palaiko ryšį su tikrove ir sąveikauja su ja. Tai mokėjimas priimti viską taip, kaip yra. Sąmoningas žmogus, sakoma, negyvena automatiškai, jis dažniau stebi jį supančią aplinką, taip pažindamas save ir kitus. Sąmoningas žmogus greičiausiai neatsidurs tokioje situacijoje: „ai, žinot, gyvenau, kaip ėjosi, ir net nesuprantu, kaip atsiradau šioje kritinėje situacijoje. Gyvenau ir tiek, kaip visi…“

Ir viskas yra puiku. Sąmoningumas mąsina ir žavi. Išmoksti mintimis valdyti savo gyvenimą (arba protas daar labiau valdo tave), išmokti patirti akimirkos džiaugsmą, būti dėkingesnis, atsipalaiduoti ir patirti mažiau nerimo. Bet ar tikrai viskas taip gerai? Apie tai – video blogas.

Afirmacijos – būdas valdyti savo mintis ir kurti naują gyvenimą

Kodėl turėtume valdyti savo mintis, turbūt net nereikia pasakoti. Jei jums kažkurioje gyvenimo srityje nesiseka, tai būtent greičiausiai todėl, kad jūsų galvoje nuolat kirba negatyvios mintys. Netikite? Sukluskite ir stebėkite savo vidinį dialogą. Taip, kaip nebegirdime šaldytuvo veikimo, nes įprato ausis, taip įprantame ir prie savo vidinio dialogo.

„Reikia kažką pagaminti vakarienei. O ir vėl ji skambina. Pamiršau sumokėti tą prakeiktą sąskaitą. Kur iš viso ją padėjau. Velnias, esu labai užmaršus. Kaži kaip gi seksis rytoj susirinkime, ar nesusimausiu? Gerai, kad nors mokslai sekasi. Kur gi padėjau tą raudoną aplanką? Negi palikau automobilyje. Žioplys…. ir t.t.“

Ar bent įsivaizduojate, kiek minčių sukasi Jūsų galvoje kasdieną. Ir ne visos mintys būtinai yra tiesa. Kai kurios tėra jūsų nuomonė apie save, apie kitus, o kai kas yra tikri faktai.

Bet svarbiausia… tai, ką mes nuolatos galvojame, kartojame sau, arba netgi matome užrašyta reklamose, TV laidose, spaudoje yra perkeliama į mūsų pasąmonę. O pasąmonėje tos mintys nugula kaip labai galinga jėga, kuri būtent ir pritraukia į mūsų gyvenimą žmones, aplinkybes ir galimybes, įvykius, kurie atitinka mūsų minčių modelį.

Tai gi norint, kad pasikeistų mūsų gyvenimas, reikia keisti mintis. Bet kaip?

Neatidėliok gyventi arba kas slypi už kai kurių tikslų?

Kartais mes išsikeliame sau kokį nors tikslą, ir kartojame sau: jau kai pasieksiu tai, tada galėsiu siekti kitų tikslų, arba pradėti normaliai gyventi. Dažnai tai būna frazės.. kai ištekėsiu, tada jau… kai susilauksiu vaiko, tada jau… kai turėsiu daugiau pinigų, tada jau… kai suplonėsiu, tada jau… Bet kas gi slypi už viso to? Atidėliojimas gyventi? …

Greitas būdas nusiraminti, atsipalaiduoti, pajusti save <3

Vasara bėga labai greitai…

Ketinau šią vasarą parašyti knygą, atnaujinti svetainę, bet… gavosi kaip visada vasarą. Šaukia miškas, arba ežeras, tada netikėti svečiai… vėliau smulkūs darbai užgožia rimtesnius, o tada seka 5 dienos svajojimo 🙂

Bet aš niekur toli nedingau, ir dalinuosi savo trumpame video apie įrankį, kurį atradau gana netikėtai, bandžiau, praktikavau ir man labai patiko. Tiesą sakant, po to, kai įkėliau video, sugalvojau dar įvairių mantrų, su kuriomis galima naudoti šią mudrą (rankų joga)

Kviečiu pažiūreti video ir išbandyti. Kad nusiraminimas ir relaksacija ar susitelkimas į save suveiktų, kartoti šia mudrą ir mantrą bent 20 kartų, o jei reikia ir ilgiau.

Kaip mintimis pakeisti savo gyvenimą

Mūsų mintys, jausmai, ir emocijos yra tas tikras magnetas, pritraukiantis tam tikras aplinkybes į mūsų gyvenimus. Ar tos aplinkybės neigiamos, ar teigiamos – tai tiesiogiai priklauso ką mes galvojame.

Dominuojančios mintys sutelkia energiją į tai, ir to pasekoje mes pastebime daugiau neigiamumo ar teigiamumo. Tai nėra tik praktinė magija, o tyrimais įrodytas mokslinis aspektas – nuo mūsų emocijų ir minčių mūsų smegenys dirba kitaip ir imasi visai kitokių veiksmų.

Tad jei mes koncentruojamės ties gausa, ties tuo ką turime, ką dar galime atrasti, kas gražaus ir malonaus vyksta aplink – mūsų smegenys tik didins neuronų sąsajas su teigiama aplinka bei pritrauks daugiau gausos, laimės, teigiamų išvadų ir rezultatų.

Lygiai tas pats vyskta ir su neigiamomis mintimis. Jei nuolat mąstome apie tai, ko neturime, ko mums trūksta, kokių problemų turime – būtent to daugiau gyvenime ir bus.

Bet kaip gi sąmoningai stebėti savo mintis, arba kaip jas neutralizuoti?

Turiu Tavęs atsiprašyt…

Kažkada, nepasakysiu, kada, manęs kažkas paklausė:

Kuris žmogus tau yra svarbiausias gyvenime?

Aš nežinojau, ką tuo metu atsakyti, ir tiesiog atsakiau: nežinau.

Bet tas klausimas man visada rūpėjo. Ir aš taip dažnai analizuodavau, kuriam iš savo artimųjų žmonių galėčiau duoti šį titulą. Tu – mano svarbiausias gyvenime žmogus. Cha!

Dėliojau kriterijus. Turi rūpėti man jis, ir aš jam. Kažkas, kas man padės kai man reikės. Kažkas, kas man neleis liūdeti, nepaliks vienos, padės nelaimėje, kartu džiaugsis. Žodžiu, svarbiausias bus tas, kas man prieinamas bus bet kada. 24/7. Ir nesvarbu, ar aš liūdna, ar linksma, nusivylusi, ar nustebusi. Tas žmogus visuomet mane palaikys.

Sudėliojau.

Ir kas gavosi?

5 patarimai, kaip mylėti save labiau

Dievas mato, klydau ir kėliaus, kritikavau ir gyriau, teisiau ir džiaugiaus. Bijojau būti atstumta ir niekam nereikalinga, kartais ir dabar bijau… Ir manau neišsiskirsiu iš kitų, sakydama, kad mūsų pirminis noras visada išliks, kad kiti mus suprastų, kartais iš žvilgsnio, ir mylėtų mus tokias, kokios esame? (Kad mes dažnai net nežinome, kokios esame, tai jau kita tema….)

Dalinuosi 5 patarimais, kurie man visada padeda pirmiausia priimti save, labiau save mylėti… ir tada, patikėk, kitų priėmimas pasidaro ne toks jau ir būtinas, gyvybiškai svarbus, nes pasitiki savimi ir vieningumu su pasauliu. Žinai, kad jei ne kiti, tai jau aš tikrai save suprasiu ir mylėsiu tokią, kokia esu. Kai priimi save ir myli save besąligiškai, tai tas pats kaip turėti pačią pačia geriausią draugę savo kūne.