Radikalus savęs priėmimas – praktinė paskaita internetu

 11,99

Tai praktinė paskaita (60min) internete su praktinėmis užduotimis po jos ir vizualizacijos įrašu. Galite perklausyti daug kartų, patogiu metu.

Idealiai tinka toms, kurios pavargo save lyginti su kitais, kritikuoja save non stop, kurioms vis trūksta kažko iki tos pilnos laimės, o kai reikia veikti, kad kažką pakeisti, baimė užgniaužia gerklę.

Savęs priėmimas – tai antibiotikai nuo baimės. Baimės būti neįvertintai, nepilnavertei, vėliau jaučiant gėdą, kaltę, nerimą. Nustoti save lyginti su kitais, gyventi čia ir dabar ir džiaugtis savimi – su visais trūkumais ir privalumais. Ir viskas tam, kad galėtume keistis.

Produkto kodas: BI004-1 Kategorija:

Aprašymas

Ilgai man atrodė, kad meilė sau ateis kai būsiu ‘tobula’.

Neturėsiu trūkumų, Būsiu išsivaliusi nuo skaudulių, sielos šešėlių, blogų charakterio savybių… Tik tada, kai mąstysiu pozityviai, mokėsiu kontroliuoti savo mintis, atleisiu sau ir visiems, kai atlyginsiu už viską, ką esu padarius, ir susitaikysiu su tais, su kuriais esu susipykusi. Kai visada kalbėsiu tik gražiai ir gerai. Kai būsiu… NIEKAS. Nes tokių žmonių paprasčiausiai nėra.

Gerai, kad tai supratau. Nes tobulo žmogaus nėra, ir jis niekada negyveno.

Aš priėmiau save. Tokią, kokia esu. Su garbanotom mintim, sekinančia saviplaka, vidiniais keiksmais, su aukšta kakta ir strijuotu pilvu, praeities nuopoliais, kvailystėm ir visom kitom nesąmonėm.

Aš tiesiog nustojau nekęsti to, kas man savyje nepatinka. Aš pradėjau mylėti tai … tiesiog už tai, kad tai yra mano dalis.

Tai yra mūsų žmogiškumo dalis. Ir to reikia labiau nei bet kada, nes kitu atveju mes tampame dirbtini… Visi tobuli, bet neprieinami. Visi šypsomės, bet viduje verkiame. Visi mandagūs, bet nenuoširdūs. Visi kartu tobuli, bet mus kiekvieną skiria vandenynai… Tapome nebe tokie pažeidžiami, bet sužeisti.

Ak, akimirka, kai pagalvoji, kad mes visi šitoj suknistoj valtyje, ir tavo kaimynė Ona, ir nevėkšla tavo vyro sesė, ir tavo buvusi klasiokė, ir viršininkė… Mes visos, girdi, visos, jaudinamės lygiai dėl to pačio, bet nepripažįstame to nei sau, nei kitiems. Apsimestinai kuriame savo tobulą versiją, ieškome kaip save auginti, nors negalime priimti net savo trūkumų. Vaizduojame, žinančios, ko norime ir ko siekiame, nors iš tiesų visos kiekvieną dieną ryte nubundame su mintimi ‘o šventas šūde, aš vistiek nežinau, ko aš noriu iš gyvenimo, ką man toliau ir kaip pamilti save“

NUSTOK. Nustok savęs klausinėti kaip ir ko. Tiesiog būk.

Vikšras negalvoja nei ką, nei kaip, nei ko – o tiesiog tampa drugeliu.

BŪK ŽMOGUMI. Leisk sau jausti jausmus, visus. Leisk sau girdėti tylą, nors joje ir lenda pačios baisiausios mintys apie save ir kitus. Leisk sau pripažinti, kas esi tik vikšras, ir drugeliu tu tapsi tada, kai nustosi priešintis savo prigimčiai – GYVENTI. Nes tai, ko laikaisi įsikibusi, dažniausiai būna atimama. Tam, kad atsikratytum iliuzijų, jog yra ta stebuklinga būsena – tobula aš. NĖRA TOBULŲ ŽMONIŲ, ir nebus. Bet esi tu, ir tokia esi nuostabi ir nepakartojama, patirianti, laisva, ieškanti, verkianti, džiūgaujanti, depresuojanti ir šokinėjanti, dalijanti komplimentus ir šaukianti.

BŪK.