Mažųjų Šnekučių Įkūrėja: tai, ką darai, turi daryti ypač gerai.

Kaip sugalvojote ir kokia buvo Jūsų motyvacija pradėti savo verslą? / Kas Jus įkvėpė?

Tėvelis dar nuo vaikystės man kartojo: „Ne šventieji puodus lipdo.“ Aš pati šią mintį perfrazuoju taip – kiekvienas verslininkas žino, kad kiekvienas gali būti verslininku.

Motyvacija buvo didžiulė nuo pat pradžių, nes mėgstu veiklą, iššūkius. Labai skatina mintis, kad gali konkuruoti su kitais kokybe ir darai viską, kad tik ji būtų kuo aukštesnė. Iš tiesų labai sunku išrasti kažką visai naujo, todėl tai, ką darai, turi daryti ypač gerai.  Be galo daug padėjo šeima – ir palaikymu, idėjomis, ir materialiniu aspektu. Labai svarbu turėti palaikymo komandą. Esu labai dėkinga savo vyrui bei mamai. Jų vaidmuo ir pasiaukojimas yra svarus indėlis.

Papasakokite plačiau apie savo verslą.

Esu įkūrusi viešąją įstaigą „Mažieji šnekučiai“ – pirmieji anglų kalbos žingsniai vaikams. Organizuoju anglų kalbos pamokėles ikimokyklinukams Vilniaus miesto valstybiniuose bei privačiuose darželiuose. Tai papildomo ugdymo paslauga 3-7 metų vaikams. Man pačiai šiame kontekste nelabai patinka žodis verslas. Stereotipiškai verslas asocijuojasi su mažai darbo ir daug pinigų, tačiau iš tiesų tai yra be galo daug darbo ir nenuspėjamos pajamos, didžiulė atsakomybė ir toli gražu ne dominuojanti ar vadovaujanti padėtis. Siekiu, kad kiekvienas darbuotojas būtų patenkintas, motyvuotas gerai dirbti ir kiekvienas klientas nenusiviltų paslaugos kokybe, rezultatais bei organizavimu.

Kaip viskas prasidėjo? Kokie buvo pirmieji Jūsų žingsniai versle?

Niekas pasaulyje nevyksta šiaip sau. Reikalinga tam tikra informacinė bazė, kurią kaupiau visą gyvenimą. Esu baigusi anglų kalbos filologijos studijas su mokytojo kvalifikacija, pati auginu 4 vaikus. Nuo pat vaikystės lankiau visus įmanomus būrelius, be to, mėgstu dirbti – jau nuo aštuntos klasės mokykloje kiekvieną vasarą dirbdavau, o uždirbtus pinigus leisdavau ekskursinėms kelionėms po Europą. Taigi sukaupiau daug informacijos, įgijau platų pažįstamų žmonių ratą. Tad visiems rekomenduočiau kuo daugiau domėtis ir bendrauti, o kai informacijos yra labai daug, idėjos pradeda generuotis.

Pirmieji žingsniai – be galo daug darbo, investicijų, kiekvienos detalės apmąstymo, taip pat ir klaidų. Klaidas vertinu kaip neišvengiamybę – jos padeda tobulėti. Be to, primena, kad versle kaip ir gyvenime viskas nuolat kinta.

Su kokiais sunkumais susidūrėte verslaudama? Ir kaip juos įveikėte?

Patį verslą galėčiau apibūdinti kaip nesibaigiančias problemas ir jų sprendimą. Tiems, kas tikisi ramaus gyvenimo, nerti į verslo gelmes nepatarčiau, nes verslas tai yra rūpestis visą parą, nutinka daug netikėtumų. Verslininku gali būti tik mėgstantys rizikuoti, ieškoti neišsprendžiamoms problemoms sprendimų – tai supratau iš asmeninės patirties. Taip pat svarbus darbo tempas, tinkamas funkcijų delegavimas.

Mane asmeniškai labiausiai liūdina klientų nesąžiningumas. Ateidami į maisto prekių parduotuvę visi žinome, kad nesusimokėję prekės neišsinešime, tačiau pasitaiko žmonių, kurie gauna paslaugas ir net neplanuoja už jas atsiskaityti. Iki šiol nesuprantu, kaip mąsto tokie žmonės. O šiaip sunkumų būna pačių įvairiausių, kiekviename etape. Sunkumus spręsti padeda kūrybinis mąstymas, kompromisų paieška ir kt.

Dar vienas sunkumas, kai paveda kiti žmonės ir negali tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų. Pats gali padaryti viską, ką reikia, tačiau negali priversti kitų žmonių iki galo laikytis duoto žodžio, prisiimtų įsipareigojimų.

Ką patartumėte verslaujančioms mamoms turinčioms mažus vaikus? Kaip viską suderinti?

Visų pirma patarčiau nesutelkti viso dėmesio į vaikus. Bet tai nereiškia juos mažiau mylėti. Pavyzdžiui, vaikui nėra skirtumo, ar jį tris valandas vežios mama po parką ir vaikas miegos, ar jis miegos balkone gryname ore (žinoma, jei balkonas – ne prie pat greitkelio). Per tris valandas galima nemažai ką spėti.

Netiesa, kad mamos su mažyliais neturi laiko. Pažiūrėkime, kiek laiko mamos leidžia „Facebook‘e“,  naršydamos internete ar žiūrėdamos serialus. Nesakau, kad tai yra blogai – ir čia gali gimti verslo idėjos, bet tai užima laiko, o juk kiekvienas turime tas pačias 24 valandas per parą, esame laisvi susidėlioti prioritetus, nes visko spėti neįmanoma.

Neteisinga kaltinti vaikus dėl savo pasiekimų/nepasiekimų gyvenime. Yra daugybė pavyzdžių, kai moterys kažką pasiekia arba atvirkščiai, ne labai kažką prasmingo veikia nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.

Kas Jums labiausiai patinka verslaujant (ar pačiam versle, ar Jūsų asmeniniai potyriai)?

Visų pirma patinka, kad anglų kalbos pamokėlės darželiuose reikalingos ir lavina vaikučius. Tai didelis vidinis pasitenkinimas, nes labai domiuosi šia tema ir žinau, kad vaikai gauna labai daug naudos: pažintį su anglų kalba, pozityvius išgyvenimus, bendrųjų kompetencijų lavinimą. Labai džiaugiuosi, kad kasmet mokiname apie dvidešimt vaikų nemokamai (iš daugiavaikių šeimų, socialiai remtinų). Labai malonu dovanoti vaikams gražesnę vaikystę.

Taip pat labai patinka, kad mano aktualijos ir darbas sukasi aplink vaikus dėl mano pačios vaikų – tai labai susiję ir neatskiriama. Šiaip turbūt atrodyčiau suvaikėjusi, nes galvoju apie vaikus, šneku apie vaikus ir kt.

Dar  verslas įdomus tuo, kad nuolat reikia priimti strateginius sprendimus įvairiais klausimais ir labai sunku prognozuoti, kokį tai duos rezultatą. Tai įdomi ir naudinga patirtis.

Ką patartumėte kitoms moterims, kurios nori pradėti savo verslą, bet dvejoja?

Patarčiau kuo daugiau domėtis ir pačiu verslu, ir sritimi, kurioje norėtų pradėti verslą.

Pats sudėtingiausias dalykas versle yra ne įsikūrimas, o pajamų srauto užsitikrinimas, naujų idėjų atradimas, konkuravimas su analogiškomis įmonėmis.

Nesudievinu verslo kaip tobulo darbo formos. Kaip tik manau, kad būti samdomu darbuotoju taip pat turi daug privalumų, lyginant su nuosavu verslu. Svarbiausia, manau, kad žmogus užsiimtų tuo, kas jam patinka, yra prie širdies, atneša džiaugsmo, vidinio pasitenkinimo.

Ar turite savo asmeninę viziją, kuri Jums padeda verslauti, siekti savo užsibrėžtų tikslų, išlikti motyvuotai (pvz., noriu padėti sulieknėti visoms moterims)?

Esu labai darbšti, mėgstu dirbti, o verslas yra kaip kūdikis, kurį norisi puoselėti, juo rūpinti, tobulinti, auginti. Motyvuoja ir tai, kad papildomas vaikų ugdymas yra aktualus man pačiai.  Tai sritis, kuri man įdomi ir kurią išmanau.

Kur ieškote įkvėpimo?

Kasdieniniame darbe, knygose – man daug kas įdomu, esu atvira informacijai ir naujovėms bei patyrimams.

Jei grįžtumėte atgal, kai pradėjote kurti savo verslą, ką darytumėte kitaip? O gal nepradėtumėte jo iš viso?

Neabejotinai pradėčiau, tačiau nedaryčiau tų klaidų, kurias esu padariusi.

 

Užbaikite sakinius trumpai:

Didžiausia mano išmokta pamoka: Neturėti piniginių verslo santykių su giminėmis ir draugais.

Drąsiausias dalykas, kurį esu padariusi: nebijau nusižeminti ir pripažinti, kad klydau.

Mėgstamiausias verslo pamokų šaltinis/programa/blogas yra: patinka Donaldo Trumpo knygos – paprastos, aiškios, daug gerų patarimų.

Mano mėgstamiausia citata: Tikėk į Dievą ir būk ištikimas sau.


378962_332840066732581_2086451094_n-1Daugiau apie ir jos sukurtą verslą – Mažieji Šnekučiai – galite sužinoti:

http://maziejisnekuciai.lt/

www.facebook.com/mazieji.snekuciai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *