Mano žydinti pieva (apie pokyčius)

Šiandien dalinsiuos kai kuo labai asmenišku. (P.S. paspausk Youtube video ir klausykis šios muzikos skaitydama ;))

Šiandien pajaučiau, kad baigėsi mano asmeninė krizė. Aš išgirdau tai. Stovėjau ryte prie durų, laukiau kol vaikai apsirengs, ir išgirdau balsą, kuris mane paskutinius vienerius metus sunkino tamsiu vidiniu monologu… tik šį kartą jis buvo linksmas, tvirtas, pasitikintis savimi. Ta moteris viduje man sakė:

Aš pasiruošusi priimti. Aš vėl guliu žydinčioje pievoje, matau pro mane plaukiančius debesis, užuodžiu medų, girdžiu paukščiukus. Aš vėl esu atradusi vidinę ramybę, jaučiu, kaip vėl būnu savimi ir man nėra ribų. Viskas, ko aš noriu, man pasiekiama, viskas, ko man reikia, aš jau turiu savyje.

Tai yra pats nuostabiausias jausmas – išgirsti palaikymo žodžius iš pačios savęs. Juk mes įpratę nuolat save dergti, menkinti… beje, žydinti pieva yra mano metafora. Ten man labai gera.

Nuo pradžių

Mano transformacija prasidėjo dar rudenį, kai pradėjau dirbsi su Elada, kuri man padėjo iveikinėti asmeninę krizę… Žinot, lengva tikrai nebuvo pripažinti sau, kad aš išsiskyriau (o skyrybos dažnai yra identiteto praradimas), ir, kad mane tai slėgė. Labai slėgė.

Dar sunkiau turbūt buvo tai, kad nešiojausi savyje kaltę, gėdą, ir tiesiog nebegalėjau savęs surinkti atgal.

Galima sakyti, dvasiškai ir psichologiškai buvau pasiekus dugną.

Vidinė būsena, kadangi ne pati geriausia, žinoma, atnešė ir ne pačių geriausių padarinių. Aplinkiniams, vaikams, mėgstamai veiklai, sveikatai. Nors stengiausi grįžti į tą žydinčios pievos būseną, sekėsi vis sunkiau. Ir kas man keisčiausia, vidinės transformacijos metu tai padaryti sekėsi vis sunkiau. Nes juk kam malonu suprasti savo klaidas, laižytis praeities žaizdas, knaisiotis ten, kur nemalonu. Juk paprasčiau tiesiog pamiršti, susitaikyti su plūduriuojančia ir plaukiančia pasroviui būsena.

Ką man davė krizė?

Naują mane. Aš supratau, kad visgi gyvenime svarbiausia yra meilė sau. Ne savanaudiškumas, bet gebėjimas mylėti save, savo didingesnįjį aš. Tai kūno, proto ir sielos harmonija.

Aš grįžau į savo žydinčios pievos būseną nauja. Nauja, gal net šviežia. Kitokia. Aš tiek ieškojau atsakymų į visus klausimus, kad netikėtai atradau kitą moterį. Ir tai nuostabu. Keistis yra nuostabu.

Prieš dvi savaites, kai įvyko mūsų trijų (mano, Ievos Gerčienės ir Elados Eimaitės) organizuojamas Harmonijos ir Meilės Sau savaitgalis, aš įžengiau į paskutinį transformacijos etapą – aš supratau, kad tik mylėdama save ir savo gyvenimą visa širdimi, prisiimdama atsakomybę už viską, ką jaučiu, galvoju ir darau, kad tik pati kurdama savo gyvenimą aš būsiu pati laimingiausia. O taip, dabar galvojate Jūs. Sena gera tiesa. Aš ją irgi žinojau. VISADA. Bet aš jos niekada nejaučiau. Aš niekada nekreipiau dėmesio, kiek meilės skiriu sau, nors ir stengiausi būti savo gyvenimo kūrėja. Dabar jaučiu ją.

To savaitgalio metu man sujudėjo paskutinė styga, ir šiandien, dar nepraėjus dviem savaitėm, aš jaučiuosi pasakiškai. Ar žinot, koks jausmas yra, kai į kasdienybę stoja darna? Jei prieš dvi savaites dar visos dienos buvo chaosas, tai šiandien negaliu atsistebėti šitu stebuklu.

Tai stebuklas

Gyvenimą kuriame per savo esaties vidinias galias, kurių šaltinis ir esame, nors dažnai nesuvokiame to. Naudokime savo galias, ir stebėkime, kaip keičiasi pasaulis. Viskas yra susiję, ir savo vidinius pokyčius pirmiausia pastebėsite aplinkoje….

Mane pažadina vaikai, kurie jau būna nusivalę dantukus ir apsirengę, šuo nebeloja ant praeivių, žmonės parduotuvėje šypsosi, mėgstama veikla vėl atneša daugiau pajamų, vakare namuose ramybė – o prieš tai, Dievas mato, nesusitvarkiau su niekuo. Ypač paskutines savaites – audra prieš tylą? O gal kaip tik – dabar tyla prieš audrą: gerąją audrą). Kai viduje viskas suderinta, pasaulis prisitaiko prie tavęs. Tai stebuklas. Ir aš jį priimu atvira širdimi.

***

Aš esu, kas esu. Priimu pokyčius, priimu save, priimu pasaulį.

Šios dienos įkvėpimui – nuostabi atpalaiduojanti meditacinė muzija. Paklausykite jos ir savęs ir pajauskite aukštesnę save, mylėkite save, nebijokite keistis.

P.S. Ištikimiausios skaitytojos jau atkreipė dėmesį, kad pasikeite nė tik svetainė, bet iš jos stilius. Aš apsivilkau kitus rūbus, bet likau ta pati Daiva. Ir dabar tik su dar didesniu malonumu kursiu Jums ir dalinsiuos savo įžvalgomis apie prasmingesnį gyvenimą bei veiklą.

FB Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *