Kaip pamiršti praeitį ir judėti į priekį?

Mes visi nešiojamės dalelę skausmo iš praeities. Tai gali būti nuoskaudos iš vaikystės, paauglystės, o gal dar prieš kelis metus kažkas mus labai įskaudino.

Skauda, žinau. Nejauku, jaučiu. Analizuoji, kas būtų jei to nebūtų buvę, bandai suvokti, kaip tie patyrimai suformavo tavo pasaulėžiūrą ir asmenybę.

Bet pala. Praeities nepakeisi. Tos istorijos irgi. Tad paanalizuokime kai ką.

„Aš beveik 4 metus galvojau ir narsčiau po kaulelį savo vaikystę. Žiūrėjau į save mamos akimis, tėvo akimis, klausiau savęs ką galėjau padaryti kitaip, kodėl jie manęs nepriėmė, kodėl skaudino, bet tada viena dieną paklausiau savęs – o kodėl aš dedu savo energiją ten, kur jau nieko negaliu pakeisti, ir kodėl nuolatos leidžiu sau prisirišti prie tų senų istorijų? Kodėl negaliu tiesiog paimti ir kurti visko iš naujo? Naujos savęs. Naujos istorijos. Turiu sau leisti gyventi taip, kai noriu, o ne kaip diktuoja mano praeities istorija.“

LEISTI.

léisti, léidžia, léido (léidė) (pagal lietuvių kalbos žodyną)
I. duoti sutikimą, laisvę.

II. daryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį. <…>

IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.

V. sudaryti sąlygas kam išvykti; siųsti.

VI. duoti veiksmui eigą; judėti tolyn.

 

Keli atrinkti aprašymai to paties veiksmažodžio, o štai ir beveik sudėliotas planas…. Ir kad jį atsimintum, tau tereikia išmokti vieną vienintelį žodį. LEISTI.

Aš leidžiu sau pamiršti tai kas buvo… aš leidžiu sau būti savimi… aš leidžiu sau kurti naują istoriją… aš leidžiu sau eiti tolyn…

Vadinasi, pirmasis žingsnis yra: PRIIMTI SPRENDIMĄ PALEISTI

Kai tik tavo protas pradeda vėl knaisiotis ten, kur jau nieko pakeisti negali, garsiai ar mintyse pradėk kartoti „aš leidžiu….“ frazes… Išsirink tas, kurios tau labiausiai tinka. Jomis tavo pasąmonė užfiksuoja laisvės troškimą, sprendimo priėmimą (kad ir koks jis momentinis būtų) ir pradeda diegti naujus mąstymo klodus.

Kartais mums reikia ryškesnių veiksmų paleidimui. Gal tai bus laiško parašymas „aš tau atleidžiu už…. aš sau atleidžiu už….“, galbūt vizualizacija, kaip prisiminimai tolsta, galbūt norėsi sudeginti prisiminimus kaip laiškus… Bet visada, pradėk nuo „aš leidžiu…“

Kaip manai, koks yra antrasis žingsnis? Aha, tu esi teisi.

Antrasis žingsnis yra ATLEISTI

Atleisti turi ne tik tiems, kurie tave įskaudino, bet ir sau, ir net pačiai situacijai. Tai nereiškia, kad tu juos išteisini ir sakai, kad nieko tokio neįvyko, ir kad tai, kas įvyko, yra teisinga. Ne, tikrai ne, tu tiesiog išsilaisvini.

„Nors tai, ką tu padarei, nebuvo teisinga, aš vistiek tau atleidžiu“

Atleidimas nėra silpnumo požymis. Tai yra gero charakterio savybė. „Aš esu geras žmogus, tu esi geras žmogus. Tu mane labai įskaudinai, tačiau aš noriu tau atleisti ir judėti pirmyn ir patirti kuo daugiau džiaugsmo. Jį patirsiu tik tada, kai pilnai paleisiu šią praeities situaciją“.

Jei tau labai sunku atleisti, bent dabar, pradėk nuo „Atleisk jam viešpatie, jis nežino ką daro“ arba „Atleisk jam viešpatie, jis nežinojo, ką daro“ . Net jei ir nesi tikinti, pabandyk. Pasitikėk procesu, nes ši frazė pradeda gyjimo procesą. Atleisk

Trečiasis žingsnis… labai labai svarbus… ĮLEISTI

Kai išmetame seną sofą, perkame naują. Kai išmetame suplyšusius batus, perkame naujus. Ataugusias plaukų šaktis ir tas juk dažome.

Esi pati atsakingą už savo džiaugsmą ir laimę, tad dabar laikas įleisti tai, kas tave džiugina.

Čia ir dabar. Pirmiausia turi nustoti sau pasakoti tą pačią istoriją (vidinio monologo metu), ir tiesiog mėgautis šia akimirka (jei negali, grįžk prie pirmo žingsnio).  Kai koncentruojamės į čia ir dabar, protui nebelieka nei laiko, nei vietos galvoti apie praeitį. Tavo užduotis yra įleisti kuo daugiau džiugių akimirkų į savo kasdienybę.

Pasidaryk sąrašą (bent po 15 min) dalykų, kurie tave priverčia šypsotis, pakelia energijos lygį, veda tave tavo svajonės arčiau.  Ir daryk bent po kelis į dieną.

Arba paimk tuščią popieriaus lapą ir užrašyk viršuje: Naujoji Aš, arba Mano naujoji istorija, arba Mano svajonių diena

ir tiesiog rašyk. Atmink, tai neturi būti tobulas sąrašas, tobula istorija ar tobula diena. Tai viso labo gijimo proceso dalis, ir galų gale yra į viską žiūrėti naujai.

Jei esi rimtai pasiryžusi pamiršti praeitį, tau tereikia įsidėmėti ir vykdyti

LEISTI procesą:

priimti sprendimą PALEISTI

ATLEISTI

ĮLEISTI

 

Keliu arbatos puodelį į praeities paleidimą ir naujų potyrių kūrimą 🙂

Jei esi bandžiusi kažką kito, ar tau padėjo koks nors kitas būdas – pasidalink komentaruose žemiau. Juk tai gali būti labai naudinga kitoms moterims ir net man 🙂

Daiva

NEPRALEISK NEI VIENO NAUJO ĮRAŠO. PRENUMERUOK!

2 Comments

  1. Pompom

    Labai geras įraśas.
    Rodos, èjau panaśiu keliu, tik labiau żiùrèjau į tèvus jų pačių akimis ir, kad jiems tikrai atleisti uż neżinojimą, kaip auginti, reikèjo bent dalinai susipażint ir su seneliais. Mums natùraliai norisi viskuo apgaubti tik save, kodèl man, kodèl nesupranta manęs, kodèl aś privalau, kodèl taip su manim. Mama mokè tobulai, tèvas labai grieżtai, visumoj jie patys susiginčydavo, kaip reikia, o kur aś?
    Paleidau, atleidau, įsileidau, deja to nepakako. Yra labai daug moterų ir vyrų priklausanćių nuo tèvų. Nuo jų gerovès, nuo jų kontrolès, nuo jų pareigų ir bùdami 50ies vis dar bijo tèvams pasakyt savo žodį, nes juk pagarba, vertybès, śeima, pamatai. Tas veikia, kai kartu săźiningai ir iśmoningai tèvai veikia kartu. Bet ne visiems pasisekè.
    Kai nuo nieko nebepriklausai ir pradedi tikrai gyventi savo gyvenimą, pradedi atsiskLEISTI. Tèvams visada, jei pagal juos, tada jau śaunuolis, jei ne pagal juos, tada vaje vaje. Tèvus galima irgi iśmokyt pagarbos ir nebeLEISTI įtakoti.
    Mano atveju suveikè ‘man iś jūsų nieko nereikia, aś jus labai myliu, labai gerbiu, bet nei pagalbos, nei palikimų, nei mokymo, nei aukojimosi, nei prisitaikymo nebereikia, nei man, nei jums. Aś jums nieko neskolinga, kaip ir jūs man.’
    Tokiu bùdu, każkaip użsidarè ratas ir mes galim bendraut su pagarba, tarsi mainų programa, jie man nepriLEIDŽIA savo nuodelių, kad vaikų pareiga paklusti, aukotis, ir padèti, nes kiti taip daro.
    Mano pareiga gyventi. Kaip ir paraśèt, LEISTI sau gyventi.
    Apkabinu x

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *