Kaip iš hobio gauti pelną? (įsitikinimai ir pasąmonė)

Štai tokia tema formuluotą užklausimą gavau iš moters, vardu Ilona. Deja, Ilona užrašė neteisingą savo el. pašto adresą, todėl nusprendžiau atsakymą pateikti nauju straipsniu. Ir tikiu, kad klausimas bus aktualus ne vienai Ilonai 🙂

Ilona rašo:

Laba. Skaičiau Jūsų laišką ir toks jausmas, kad rašote apie mane:) Žodžiu turiu aš tokį mielą hobį ir visi labai giria mano darbus, vis išgirstu, kad turečiau save reklamuoti, duoti žinią Pasauliui apie save. Bet atvirai pasakius, man kažkaip baisu ir gėda, kad nepasijuoktų iš manęs. O ir kiek dariau darbelių, tai darau su visu užsidegimu, nuo įkvėpimo skraidau, o kai ateina atsiskaitymo laikas mane labai glumina – įvertinti savo darbą pinigais. Bijau paimti per daug. Kažkoks vidinis diskomfortas. Ir tada pradedu galvoti, kad nebus iš manęs verslininke:( ir gal tai ne man?
Lauksiu Jūsų patarimo.

Kaip įdomu, ar ne taip? Ar atpažįsti save šitame klausime?

Kaip nebijoti iš hobio gauti pelną

Intuityviai, vos perskaičius klausimą, man norėjosi pakeisti jo temą. Juk problema visai ne tame – mes puikiai žinome kaip iš hobio gauti pelną, ar uždirbti pinigų. Būdų yra labai daug. Galima parduoti tai, kas gaunama iš hobio, galima mokinti kitus užsiimti tuo hobiu, galima rašyti straipsnius apie hobį, galima prekiauti prekėmis, kurių reikia žmonėms, kurie užsiima tuo hobiu. BET, problema juk ne čia?

Ilona pati gal nesąmoningai įvardina priežastis, kodėl ji negali gauti pelno iš hobio:

  1. Ji nesireklamuoja (arba mažai, nes tokie patarimai ateina iš žmonių)
  2. Jai baisu ir gėda, jai svarbi kitų nuomonė („kad kiti nepasijuoktų iš manęs“)
  3. Ji bijo įvertinti savo darbą pinigais
  4. Ji bijo paprašyti per daug (o kas yra per daug?)
  5. Ji bijo, kad gal tai ne jai (t.y. verslininkavimas)

Iš visų šitų 5 punktų, tik pirmas yra faktas. Per mažai reklamos ir viešumo. O kas yra visi kiti punktai? Ribojantys įsitikinimai, baimės, pačios moteris mintys, abejonės. Kada ji jaučia pasitikėjimą? Kai yra pilna įkvėpimo, kai daro patį darbelį, kol ji žino, kad tai yra jos aistra.  Kada ji abejoja? Kai reikia įvertinti savo darbą. Tai ne tik užslėpta baimė gauti pinigų, tai baimė įvertinti save, ir baimė kitų nuomonės.

Tai jau trys rimti ribojantys įsitikinimai, ir dar vienas greičiausiai gali būti su kliše kokie yra verslininkai. Ar ribojantys įsitikinimai yra statiški? Ne. Juos galima panaikinti dirbant su kiekvienu individualiai. Galima panaikinti sąmoningai fiksuojant mintis, arba užsiimant saviugda (bei koučingu). Tik žinoma, apie kiekvieną ribojantį įsitikinimą viename straipsnyje parašyti aš negaliu, bet galbūt jei pasidalinsi komentaruose, kokie panašūs įsitikinimai ir baimės vargina Tave, galėsiu praplėsti šią tematiką ateityje.

Ribojantys įsitikinimai ir pasąmonė

Manau esi girdėjusi posakį – jei netiki, kad gali, tai reiškia negali, o jei tiki, kad gali, tai reiškia gali. Tai be galo įstabus posakis ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir versle. „Aš nemoku būti verslininke“ – reiškias nemoki. Kuo tiki, taip ir yra. Tik gali pakeist mintis, kad tikėjimas atsirastų. Arba pakeisti žodžius.

Ir ties šia vieta tikrai prasiplėsiu, nes Lietuvoje nuo senų laikų gajus įsitikinimas yra toks, kad verslininkas yra biznierius, blogas žmogus, vagis, bando mus vargšus nuskriausti; arba verslininkas yra tas, kuris turi daaaug pinigų ir kaip minimum įmonę. Todėl mes, paprastos moterėlės sunkiai identifikuojam save su šiuo apibrėžimu. Deja, lietuvių kalba neturi gražaus entrepreneur vertimo, kuris turi visai kitą reikšmę nei verslininkas. Antrepreneris veikiau tiesiog yra žmogus, kuris įgyvendina įv. idėjas, siekia gyvenima nugyventi sėkmingai ir prasmingai ir žinoma, siekia finansinio stabilumo ir laisvės. Todėl jei tu jauti, kad žodis verslas ne tau, susikurk kitą. „Aš esu įdėjų įgyvendintoja“, „Aš grožio kūrėja“ , „Aš rankdarbių meistrė“ ir t.t.

Mūsų įsitikinimai įtakoja kaip mums sekasi arba nesiseka kažkokioje veikloje. Jie iš tiesų gali sugriauti mūsų norą užsidirbti iš mėgstamos veiklos dar net jai neįsibėgėjus (ypač jei mes abejojame tos veiklos sėkme).

Pasąmonė priima tiek neigiamus, tiek teigiamus įsitikinimus apie tai, kaip mes kažką sugebame arba ne. Ir patikėkit, pasąmonė tikrai nesigilina, ar tie įsitikinimai tau naudingi, ar ne. Todėl pirmiausia reikia kuo atidžiau žiūrėti, kokiomis mintimis mes maitiname pasąmonę.

Man labai patinka ši vizualizacija. Kai pradedu mąstyti, pvz, kad bijau, ką pagalvos apie mane kiti, įsivaizuoju štai ką:

Velniukas, šokantis priešais mane, yra ta mintis. Jis šoka. Jo šokis yra mano jausmai ir emocija apie tą mintį. Jis šoka ir laukia, kol duosiu jam pavalgyti. Maitinasi jis mano reakcijomis. Jis minta mintimis, kurių daugėja, kai pradedu galvot, ką apie mane pagalvos kiti. Jis minta mano pasipriešinimu (reakcija) dar labiau – kai pradedu galvot, kad aš neturėčiau bijot, ką apie mane pagalvos kiti. Jis tada godžiai ryja mano baimes, mintis ir pasipriešinimą. Tą velniuką aš nugaliu tik tokiu būdu. Išsitiesiu, ir sakau: Gerai, aš bijau (pykstu, liūdžiu ar pan.) ką apie mane pagalvos kiti (t.y. priimu savo jausmus ir emocijas, taip pat priimu save). Ir viskas.

Kai suvoksi šitą ciklą ir vizualizaciją, pamatysį, kad nors ir nepakeisi savo ribojančio įsitikinimo, bet bent jau jo neauginsi ir nemaitinsi.

  • Velniukas – mintis
  • Jo šokis – tavo emocijos ir jausmai, sukelti tos minties
  • Velniuko maistas – tavo reakcija į tas emocijas ir jausmus (pasipriešinimas, dar daugiau minčių ta pačia tematika)

Tai gi, kaip nustoji maitinti velniuką, jis nustoja šokti, ir tai pirmasis žingsnis link to, kad tavo pasąmonė apsiramintų ir tu galėtum sąmoningai palaipsniui keisti ribojančius įsitikinimus (kaip juos keisti irgi galėsiu aprašyti vėliau arba galime dirbti individualiai).

Ribojantys įsitikinimai – tai ne faktai

Jei dar kartą pažiūrėtumėme kokios baimės yra išreikštos Ilonos laiške:

  1. Jai baisu ir gėda, jai svarbi kitų nuomonė („kad kiti nepasijuoktų iš manęs“)
  2. Ji bijo įvertinti savo darbą pinigais
  3. Ji bijo paprašyti per daug (o kas yra per daug?)
  4. Ji bijo, kad gal tai ne jai (t.y. verslininkavimas)

Tai nėra faktai, kurie trukdo gauti pelną iš hobio. Tai tėra baimės, mintys, kurias reikia nuosekliai keisti.

Ar norėtum sužinoti daugiau? Pasidalink kokie ribojantys įsitikinimai tau neleidžia judėti į priekį.

2 Comments

  1. Rita Borkertiene

    Labas rytas 🙂
    Nuostabus straipsnis..kaip visada motivuojantis ir keliantis nora kazka padaryti. Perskaiciau ir prisiminiau savaitgali su vyru atsitiktinai uzklydome I amatininku miesteli uz Londono ieskojom fermeriu parduotuveles kur 25kg bulviu tik £6.5(cia tarpkitko)ir radome daug daugiau negu tikejomes. Ir stai prie iejimo ant vartu uzrasas Welcome to Barley lands (mieziu zemes).
    Ir kazkur nedidelemis raidemis CRAFT uzrasa pastebejau.Ta zodi simtus kartu esu girdejus macius bet nesureiksminus ir net vertimo nepasidarius..matomai nereikejo..o cia si karta tik op kazkas galvoj ir issiverciau AMATAS..aha sakau vyrui cia kazkas panasaus bus kaip pas Lietuvoje Rumsiskese liaudies muziejuje ir neapsirikau,radom labia idomiu molio ,stiklo,medzio,popieriaus, dirbtuveliu,maisto gaminiu ir dar daug visko ir mini ferma su pauksciais gyvunais ir ivairiomis atrakcijomis vaikams ir teveliams…zodziu is niekur uzsikrovem tiek geros energijos kad visos „depresijos“ islakste bemat.
    Bet as apie ka cia norejau parasyti tas zodis Enterpreneur man irgi visai neskaniai skamba o stai Craft -Amatas,Crafteris,Craftingas,kazkaip net ipatingumo priduoda…ar jus taip nemanot???
    Tai tik tiek norejau pasidalint ir gal but pamotivuoti ta nuostabia moteri Ilona ir zinoma kitas kurios vis dar nedrysta islysti is uz savo genealumo.Nesislepkit nebukit savanaudes(nesupraskit mane neteisingai cia geraja prasme) pasidalinkit tuo nes jus net nezinot kad butent to ka jus laikot po devyniais uzraktais to ir truksta to ir reikia mums.
    Aciu.

    • Daiva

      Tai žinot, iš tikrųjų mums tereikia nebijoti būti autentiškomis. Mes galime vadintis gėlių kūrėjomis, amato meistrės, virbalų virtuazės, adatos mylėtojos, ir daaaug daug kitokių pavadinimų.
      Kai tik įsisamonsime, kad mes bijome kitų nuomonės, ir slepiam savo WOW, nes tiesiog užaugome tokioj aplinkoj, kur butai vienodi, baltai vienodi, automobiliai vienodi.. Juk nuo mažumės girdėjom – ša, tylėk, būk kaip visi… tik tada ir tada pradėsim gyventi. Ir patikėkit, kai tik Jūs išdrįsite savo aistrą ir talentą parodyt pasauliui, visi Jus palaikys, ir visi didžiuosisi, kad Jūs išdrįsot iš tų pančių išlįsti 🙂

      Dar norėčiau pridurti, nes vakar pamiršau. Tų, kurie nesupras Jūsų, kurie nemėgs ką veikiate, sakote ir pan, bus VISADA. Čia tie, kur užpakalio nuo sofos nepakelia ir nuolat pavydi arba jaučiasi esą visų sričių specai, nors patys nieko nedaro. BET AR MŪSŲ REIKALAS KĄ JIE GALVOJA??? Juk ne jie mūsų gyvenimą gyvena 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *