Kai svajonės pradeda kankinti…

Kai svajonės pradeda kankinti...Po to, kai pradėjome siųsti skaitytojoms 30 dienų įkvėpimo laiškus, vis dažniau pradėjome ir gauti padėkos laiškų, bet kartais… mus pasiekia laiškai, kurie šaukia širdimi… dalinuosi vienu, su leidimu. Dėkui Ieva (vardas pakeistas)

Daiva,

Kodėl visi skatina dalintis savo Svajonėmis ir taip siusti žinutes i visatą, bet niekas nekalba apie tai, kaip liūdnai pasijauti, kai krūva tavo draugų užsikrečia tavo svajone ir dalinai ja įgyvendina sau, o tu pats dar nematai ryškios šviesos savo tunelio gale ir negali džiaugtis kartu su jais???

Tiesiog jau kelios draugų šeimos, pasiklausę mūsų kalbų ir svajonių, jau patys „susirgo“ Ispanija ir ten važiuoja, važiuoja, važiuoja… O man net neišeina su jais pasidžiaugt, nes šiuo metu aš tikrai neturiu pinigų 4 asmenų bilietams i tą saulės, jūros ir kalnų šalį! Man apmaudu… 🙁

Gal butu lengviau, jei būčiau bent įtarus, kad taip gali nutikti…

Gal iš šitos nekomforto būsenos pasidarys kažkokios išvados, žingsniai ir finale tai virs privalumu…

Bet šiuo metu tikrai nedžiugina…

P.S. Tau atrašyti tikrai nebūtina. Žinau, kokia užsiėmusi esi. Man tiesiog norejosi išsikalbėti…

Ieva

P.P.S. Gražus lietuviškas ruduo už lango…

 

Mane tai labai palietė, nes visai nesenai išgyvenau kažką panašaus, tai iš karto atrašiau Ievai. Gal šis atsakymas padės ir Jums?

Pažįstamas jausmas, Ieva…

Gal todėl, bent aš, dažniausiai bandau prie savo svajonių neprisirišti. O prisirišti prie to, kaip noriu jaustis. Juk už kiekvienos svajonės slypi kažkokios įsivaizduojamos emocijos ir jausmai?

Jei Ispanija būtų tikslas – tu jo siektum.
Bet sakai tai svajonė – pagalvok kodėl? Užsimerk. Kai įsivaizduoji, kad jau gyveni su šeima Ispanojoje, juk įsivaizduoji ir kaip ten jausies ir ką veiksi, kokia tapsi, kokie tavo troškimai išsipyldys (patys giliausi)?

Ir tada pagalvok, kaip tuos troškimus, jausmus galėtum įgyvendinti čia ir dabar. Kad ir vieną akimirką per dieną. Paskiau dvi akimirkas per dieną… tai sumuosis vėliau į visą dieną, į visą savaitę, mėnesį… Ir gal tada suprasi, kad ne Ispanija buvo svajonį? Gal kai pradėsi jaustis taip, kaip įsivaizdavai jausies gyvendama Ispanijoje,  čia ir dabar, rudeniškoje Lietuvoje, ateis ir ta galimybė tiesiog šokt į lektuvą ir skrist ten. O gal suprasi, kad tau visai nereikia Ispanijos.

Čia tik mano paskutinių savaičių atradimai. Aš paskutiniu metu labai sunkiai emociškai pradėjau išgyventi del pastaruju metų ivykių šeimoje, ir mano svajonė tapo irgi kai kas lyg ir nepasiekiama. Tik kažkodėl tai kitiems pavykdavo, ir be jokių stresų. Kankinausi gal porą mėnesių, galima sakyt pasiekiau emocinį dugną. Bet grižau prie to,  kad mano svajonė tėra ‘noriu jaustis rami’. Štai tokie jausmai slypėjo už tos svajonės…

Taigi kasdien pradėjau daryti mažus ritualus, kurie man neša ramybę. Pagulėjau su vaikais lovoje vietoj rytinio skubėjimo. Išsikepiau naminio pyrago. Pradėjau vakare medituot. Vėl griebiausi virbalų.

Tai akimirkos. Bet aš jau jau beveik rami. Ir man mano svajonė nebera tokia jau svarbi, nes sugebejau rasti tai savyje. Čia ir dabar.

Nežinau ar padės, bet pabandyk susikoncentruot ties tuo, kaip nori jaustis ir nebegalvok, kad negali skrist į Ispanija. Juk ką mąstome, tą ir pritraukiame…

Su meile,
Daiva

P.s. ruduo man yra antras pavasaris 🙂

Patyrei kažką panašaus? Pasidalink žemiau 🙂

NEPRALEISK NEI VIENO NAUJO ĮRAŠO. PRENUMERUOK!

4 Comments

  1. Edita

    Didelis ir šiltas apkabinimas p. Ievai. Būna ir tokių momentų.
    Esu girdėjusi, kad svajonėmis reikia dalintis tik su tais, kurie įkvėps jų siekti, palaikys ir pagelbės kuo galės (kad ir patarimu, kur nuvykus apsistoti, skaniai pavalgyti, ką pamatyti, nes patys tai išbandė ir atrinko kas jų manymu verta dėmesio) ir tam pritariu. Nuo pavydžių ir piktų žmonių, svajones geriau slėpti.
    Savo nusivylimu, nekantrumu ar prisirišimu, mes pačios trukdome svajonėms pildytis. Svajonė tam ir yra svajonė, kad apie ją galvojant užlietų šiluma, ramybė, džiaugsmas. Tai, kad jūsų draugai ir pažįstami jau keliauja ten kur jūs norit tik parodo, kad jūsų svajonė verta dėmesio, kad užkrėtėte ir kitus savo noru ir džiaugsmu. Kai tik sužinote, kad kas skrenda į jūsų išsvajotą Ispaniją, pasidžiaukite kartu su jais, nes tai reiškia, kad:
    ● jūsų pačios kelionė nebe už kalnų!
    ● gausite visą instruktažą ką, kur, kaip ir kada, beliks tik išsirinkti geriausius variantus (viežbučių, skrydžių, lankytinų vietų, sezono ir t.t.)
    Teigiamos emocijos priartina svajonės išsipildymą, neigiamos atitolina arba padaro taip, kad tai ir liktų tik svajone. Traukos dėsnis veikia visur ir visada. Pačios išbandyta.

    Geros dienos linkėdama,
    Edita

  2. Ruta

    Skaitant Ievos zinute uzstrigo tai, kad moteris nesidziauge kitu kelione o jaute karteli “ kodel ne man „. Viena is kliuciu ir gali buti neleidimas sau pasidziaugti kitu laimes akimirkom. Gi musu smegenys nezino, kad neigiama jaisma sukelia kitas asmuo. Smegenys tai vienareiksmiskai priima “ Stop“(siuo atveju stop kelionei). Cia mano patirtis ir atradimas.

  3. Nida

    Sakau savo dukroms, kad visada yra būdų, visada,kad savo svajonę išpildyti. Tačiau ne visada jie mums priimtini, nes kai kurie nusižengia moraliai, kai kurie reikalauja daug valios arba drąsos. Man suprantami Ievos jausmai, nes labai svajojau keliauti, tačiau nebuvo lėšų. Virtualiai išnaršiau gražiausius kampelius, skaičiau kelionių aprašymus. Karta radau kelionę už labai „gerą“ kainą, kuri vistiek man buvo neįkandama. Paskambinau į agentūrą ir paklausiau ar galima pirkti išsimokėtinai. Išgirdusi „taip““ nemasčiau nei sekundes ir nulėkiau pasirašyti sutarti . Išėjusi pro duris ir žvingtelėjusi i suma kuria turėsiu sumokėti sulinko kojos. Apie tai nesakiau nei vienai gyvai dūšiai, nes žinau žmonių nuomones apie kreditus, o ypač pramogoms. Išvažiavome į nuostabią vienuolikos dienų kelionę i Portugalija. Tai ką patyriau yra nepakartojama ir galima valgyti tik kruopas :D, kad tik butu galimybe keliauti. Pigesnės kelionės ne vien malonumas, tai ir daug daug streso, nepatogumų. Kai pasakoju įspūdžius besiklausantys vienu momentu sako, kaip tau faina, o jau besiklausydami apie stresines situacija sako, aš taip negalėčiau. Taip, kol atidaviau paskola taupiau žiauriai,išmonė gaminant maistą buvo begalinė( naudingosios šakninės daržovės ir kruopos nėra brangios) bet svajone jau buvo išsipildžiusi ir ko nors atsisakyti buvo nesunku. Svajonėmis nesidalinu, manau, kad tai labai asmeniška 🙂 Jei kam būna įdomu visada pasidalinu, kaip pasiekiau savo svajonę. Visoms linkiu ne tik svajoti, bet ir pagalvoti kokie yra keliai , kad svajonė išsipildytų, atmesti tik amoralius, visi kiti tinka 🙂 Sėkmės!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *