Kada laikas kraustytis iš namų ofiso?

DeathtoStock_Desk1Beveik 6 metus pradirbusi namuose, kartais pagaudavau save galvodama, kad noriu EITI į darbą. Lyg trūko žmonių, lyg norėjosi pakeisti aplinką, o gal tiesiog kartais nesijausdavau pilnavertė? Pirmi trys metai buvo kova su savimi – darbui namuose reikėjo labai daug disciplinos, nes nieko nėra paprasčiau atraštinėti laišką, ir tuo pat metu galvoti, kad reikia sudėti skalbinius į skalbimo mašiną. Taip pat tai buvo kova su aplinkiniais – sunku žmonėms suvokti, kad nors tu ir namie, tu dirbti. Negalima bet kada užeiti pusei dienos neperspėjus, kad nors aš ir namie, aš galiu būti ir susirinkime su klientu…Vėliau rutina darbui iš namų susiformavo, artimieji apsiprato, tačiau ilgainiui pradėjau suvokti, kad aš… neišeinu iš namų!!!

Taip, aš pasidažydavau ryte, aš beveik niekada nedirbdavau su pižama, bet man buvo liūdna… ir kone kasdien pradėjau simuliuoti, norėdama ištrūkti iš namų. Tai į prekybcentrį, tai kavos su drauge, tai dar reikalų atsirasdavo… Kol galiausiai pradėjo ryškėti, kad produktyvumas mažėja… Aš jaučiausi vieniša, dar blogiau – namų aplinka apribojo mano verslo ambicijas, man tai buvo lyg dėžutė, kuri neleidžia skleistis mintim ir augti…

Ir kai nusprendėm dirbti kartu su Asta, iš pat pradžių tikrai nesvarstėm to, kad reikia eiti iš namų. Gana puikiai važinėjom viena pas kitą, bet jausmas, kad mes vienišos ir, kad mes norime susikurti tikrą darbinę aplinką, didėjo ir didėjo. Patalpų paieškos prasidėjo, Vievyje ir Elektrėnuose. Pasirinkimas minimalus, bet mes taip labai norėjome patalpų – įkvepiančių ir mielų.

Kai aną savaitę ruošėme patalpas, atsiminėm, kad 5-oji Įkvėpimo laiškų diena yra būtent apie tai, kad reikia nustoti nerimauti apie tai, kaip pasieksi ar gausi tai, ko nori… Ir iš tiesų, kai ieškojome patalpų, tebuvo vienas variantas – logistikos įmonė nuomavo biuriuką.. Bet aplinka… ne ta. Fūros, griausmas nuo magistralės… Ne mums… Daugiau skelbimų nebuvo, bet mes tikėjom, kad rasim ko norim.

Mes visiškai pasikliovėm aukštesnėm jėgom, ir radom puikų raudonų plytų biurą Elektrėnų miesto centre… Ir kas keisčiausia, jis buvo užimtas, bet jis mums taip patiko, kad patalpų savininkas pasikalbėjo su ten tuo metu dirbusiu vaikinu, ir jie sutarė, kad mums šias patalpas užleidžia. Ar gi tai nenuostabu?

Ir štai šiandien, pakylėtos ir laimingos, sudėjome pagalbinį sąrašą – kada vistik laikas išsikelti iš namų biuro?

Vienišumas – Jūs jaučiatės vienišos. Aš asmeniškai gana puikiai dirbu ir viena, tačiau neturėjimas su kuo pasijuokti, persimesti keliais žodžiais ar pasitarti, mane pradėjo žudyti. Tai gi, jei pastebite, kad vidurdienį savo namų ofise pradedate šlitinėti, ieškoti su kuo susitikti ar lankyti kaimynes – ieškokite ne namų biuro. Nustebsite, kaip padidės Jūsų produktyvumas, kai pradėsite dirbti ne namie. Kai kuriems užtenka eiti dirbti į kavinę, kurioje yra Wifi. Kai kurie džiaugsis nuomodamiesi darbo vietą tarp kitų srities profesionalų, o kiti atras save praplėtę verslą ir susiradę naujų kolegų.

Trikdžiai – jei niekaip neįpratinate namiškių, kad namuose jūs dirbate, televizorius leidžiamas kasdien vis garsiau ir garsiau, tikimasi, kad Jūs pagaminsite vakarienę ir sutvarkysite namus kol visi sugūžės į namus – laikas kraustytis.
Atminkite, kad tokie dalykai ne tik gniuždys Jūsų darbą/verslą, bet ir tikrai gadins santykius su šeimos nariais. Jūs pyksite, kad jie jums trukdo, o jie pyks, kad neišpildote jų lūkesčių.

Augimas – jei jau pastebite tam tikrą verslo stagnaciją dėl to, kad dirbate iš namų, negalite pasikviesti klientų ar negalite nusisamdyti daugiau žmonių, būtinai ieškokite biuro. Būtent šis punktas mane sukrėtė labiausiai – aš pajaučiau, kad namų aplinka mane riboja, ir riboja ne į gerąją pusę.

Gal turite kuo pasidalinti ir jūs? Gal kraustėtes iš namų biuro dėl kažkokių kitokių priežasčių? Pasidalinkite!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *