Geriausia terapija nuo visko – rašymas

Šeštadienį ankstyvą rytą, laukdama kol pakils lėktuvas, aš pasiėmiau telefoną ir rašiau. Rašiau tam, kad neverkčiau, nes buvo prabėgę vos kelios valandos nuo skausmingų išgyvenimų. Rašiau ne ranka, kaip esu įpratus keverzioti savo dienoraštyje (ir tą darau irgi ne dažnai, nemeluosiu), o pirštais greitai rinkau raides tam, kad išlieti savo patyrimus, prisiminimus, skausmą.

Užtrukau vos 30 minučių, gal net mažiau, ir pasijaučiau pasakiškai gerai. Atrodė, kad tai ką užrašiau, ir liko užrašyta, o mano galvoje atsirado vietos naujoms mintims, jausmams, idėjoms… Juk tai puiku, nemokama, malonu. Galbūt iš tokio rašymo kada gims knyga, drama, o gal tai liks tik mano terapinis kabinetas?

Ne vieną kartą esu užmetus akį į naujausius tyrimus, kodėl rašymo terapija yra tokia veiksminga, tačiau paskutinis kelis metus tai buvo nublankę ir šiandien atsikėliau tvirtai pasiryžusi, kad parašysiu viską, ką lig šiol žinojau apie rašymo terapiją ir pateiksiu dar kelis patarimus. Visa tai tam, kad tavo širdyje būtų daugiau vietos laimei ir džiaugsmui.

  • Daug psichologinių ir medicininių tyrimų įrodė, kad rašymas yra terapija. Būtent socialinis psichologas James Pennebacker yra laikomas naujosios psichoterapijos metodo pradininkas.  Jis patvirtino, kad rašymas padeda spręsti emocines ir psichologines problemas, nes rašymas susijęs su kairiuoju pusrutuliu (tarkim kalbėjimas su dešiniuoju), todėl ir poveikis yra visai kitoks nei eiti išsikalbėti.
  • Rašydami mes nebandome prisitaikyti prie kito žmogaus (kaip kalbėjime), esame sąžiningesni sau, atveriame nes slapčiausias mintis ir jausmus. Juk rašant žinai, kad vienintelis žmogus, kuris tai skaitys, esi pats tu. Tiesa, turbūt paauglystėje rašydavote dienoraščius, bet tikėtina, kad juos rašėte pasąmoningai vildamiesi, kad juos kas skaitys. Tai nėra terapinis rašymas. 🙂  Kai rašome tik sau, leidžiame iš savęs išeiti ir netikėtom emocijom – pykčiui, neapykantai, suirzimui, vaizdiniais gali atsiskleisti net labiausiai užblokuoti prisiminimai iš vaikystės, jaunystės…
  • Rašant apie savo išgyvenimus galima prisiimti ne dalyvio vaidmenį, o autoriaus. Rašome apie save, bet rašome kaip autorius. Atkreipkite dėmesį, kaip būna parašyti romanai, biografijos… Su daug dramaturgijos, ištiktukais, pauzėmis, žvilgsniu iš šono, kartais lyg kokiu įgarsinimu („o ji stovėjo kampe tyliai raudodama“, nors rašoma apie save). Tampant savo istorijos autoriumi, dažnu atveju mes pradeda situaciją matyti iš šono, mes gauname atsakymus, ką reikia toje situacijoje ar išgyvenime daryti toliau.
  • Rašymas gerina miego kokybę. Jei turite sunkumų užmigti, vakare rašykite. Užrašysite mintis, ir užmiršite. Tai skamba geriau, nei vartymasis lovoje dar gerą valandą ir tų pačių minčių rutuliojimas.
  • Tai terapija. Todėl rašant svarbu yra procesas, o ne rezultatas Jau vien tai padeda, nes mes nieko nesitikime nei iš savęs, nei iš rašiklio, nei iš kitų. Paleidžiam kotrolę ir rašom, rašom, rašom… viską, kas yra širdyje, galvoje, mintyse…
  • Tai savęs pažinimo ir augimo įrankis.

Ką rašyt ir nuo ko pradėt?

Tai gali būti klausimas, kuris net neleidžia tau pradėt šios terapijos formos (tas pats būna, kai sugalvojame kreiptis į konsultantus, ar terapeutus. O ką gi aš sakysiu???). Dalinuosi keliais užvedimais ant kelio:

  • Labiausiai aš jaudinuosi dėl…
  • Mano laimingiausia akimirka iš vaikystės yra…
  • Aš atsiminu, kai…
  • Šiandien esu susijaudinusi, nes…
  • Šiandien esu be galo dėkinga už…

Beje, dar vienas efektyvus būdas, kurį atradau visai nesenai, tai parašyti laišką sau ateityje. Pvz parašyti popieriaus lape datą, kuri yra lygiai po metų, ir rašyti palinkėjimą sau, pasveikinimą, kuriame kaip rašančioji, jau viliesi, kad viskas susitvarkė, kad radai sprendimus… Stebuklas čia įvyksta tada, kad būna netyčia užrašome tai, ko nesitikime, ir mūsų ranka pati mums padiktuoja, ką turime daryti, norėdamos pasijausti geriau. Tiesa, gali tokį laišką sau rašyti ir čia, tada jį tau atsiųs į el pašto dėžutę ateityje.

Gero rašymo <3

O jei jau esi tai bandžiusi, pasidalink patirtimi komentaruose. Dėkui!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *