Viktorija ir Gražina – savo nerealioje Cocktail’inėje

Dalinuosi žiauriai stipria sėkmės istorija. Pirmiausia dėl to, kad merginos išdrįso, nepasidavė, ryžosi, ir be abejo, dėl to, kad kokteliai žiauriai skanūs 🙂

Kaip sugalvojote ir kokia buvo Jūsų motyvacija pradėti savo verslą? / Kas Jus įkvėpė?

Jokios konkrečios priežasties ar įvykio, dėl kurio pradėjome verslą, nebuvo. Tiesiog negalėjome suprasti kaip galima nieko nedaryti, jeigu galima kažką daryti.  Vieniems norisi vakarais pareiti namo ir ramiai skaityti knygas, o mums norėjosi pamėginti vakarais turėti savo verslą. Kadangi neradome nei vienos priežasties „kodėl verslo nereikia daryti“, tiesiog pradėjome ir viskas, sutikusios priimti visus su tuo susijusius iššūkius ir jų pasekmes. Tuomet atrodė, kad bus labai įdomu. Taip ir yra.

Papasakokite plačiau apie savo verslą.

Esame Viktorija ir Gražina, mes įkūrėme kokteilinę – neragautų kokteilių vietą. Mūsų pagrindinis tikslas patiekti lankytojams tokius kokteilius, kurių jie dar nebuvo ragavę arba nebūtų ragavę niekur kitur. Kad būtų paprasčiau išsirinkti ką paragauti, mes siūlome 8 skirtingas temines kokteilių degustacijas, kurių metu lankytojai ne tik ragauja arba gaminasi neįprastus gėrimus, bet ir išgirsta daugybę su kokteiliais susijusių įdomių istorijų, smagių faktų, neįtikėtinų tiesų bei įvairių niuansų. Norime, kad apsilankę mūsų degustacijose žmonės pažintų ir atrastų.

Kaip viskas prasidėjo? Kokie buvo pirmieji Jūsų žingsniai versle?

Viskas prasidėjo, tikriausiai, kaip ir visiems kitiems, nuo atradimo, kad savo šauniausiai verslo idėjai įgyvendinti neturime pinigų. Paskui atėjo suvokimas, kad niekas jų neduos ir iš vis, kad niekas versle nelaukia mūsų išskėstomis rankomis ir nepasitinka su džiaugsmu. Taigi, pirmas žingsnis buvo – įrodyti pasauliui, kad vis tik kažką sugebame ir kažką galime, pavyzdžiui gauti pinigų savo idėjai.

Ir kokiais būdais tai darėte?

Sukrapštėme savo santaupas (tais metais likome be jokių atostogų, didesnių pirkinių ir t.t.), taip pat pasiskolinom (be konkretaus grąžinimo termino) savo vyrų santaupas (jie irgi liko be didesnių pirkinių tais metais), tada nusprendėm, kad turimos sumos per mažai visoms atsiradusioms išlaidoms padengti (patalpų nuoma, įmonės steigimo, leidimų ir licencijų mokesčiai, reikalingos įrangos ir pan. įsigijimui, komunaliniams mokesčiams už patalpas, remontui ir pan.), tad reikia mažinti išlaidas. Sumažinom labai įdomiu būdu. Prikalbinom dar dvi moteris (ne svetimas, o Gražinos mamą ir mamos draugę) daryti su mumis verslą. Toks  savotiškas konglomeratas mus ir „ištraukė“.  Moterys buvo viešo maitinimo versle patyrusios, tad žinojo visus niuansus, be to sutiko irgi sukrapštyti savo santaupas ir prisiimti atsakomybę už dalį išlaidų. Taigi, jos tose pačiose patalpose gamina dienos pietus ir maitina aplinkinių įmonių darbuotojus. Jos dirba dienomis, o mes vakarais ir savaitgaliais. Be jų indelio niekaip neišsiverstume (paprasčiausiai neturėtume pakankamai pinigų ir neturėtume didelio „know-how”). Vienintelis mažytis nuopelnas,  kurį mums šioje vietoje galima būtų priskirti yra tai, kad pavyko jas prikalbinti imtis tokios avantiūros. Tikrai ne kiekviena mama ir mamos draugė sutiktų ar turėtų galimybių būtent  tokiu būdu pagelbėti.  Tai buvo ta sėkmė ir tas artimųjų palaikymas, be kurio mūsų verslas, tikriausiai, niekada neprasidėtų.

Kaip radote pirmųjų klientų ir kokiu būdu paskleidėte žinią apie save?

Pirmi klientai buvo mūsų draugai ir pažįstami. Tiesiog siūlėme visiems aplinkiniams mūsų kokteilinėje švęsti savo asmenines šventes ir rengti kokteilių vakarėlius. Kartais kas nors sutikdavo.  Žinios apie save iš pradžių per daug neskleidėme, paprasčiau nemokėjome to daryti, ir nepagalvojome, kad reikia, tad galiausiai ji pasklido pati savaime, labai pamažu. Tačiau tai nėra geras metodas, per daug ilgas procesas.

Su kokiais sunkumais susidūrėte verslaudama? Ir kaip juos įveikėte?

Mūsų verslo sritis (viešasis maitinimas) tokia, kuriai reikia nemažų pradinių investicijų, jeigu jų nėra, tuomet ir atsiranda visi įmanomi sunkumai. Vienas iš jų – niekas mieste nenorėjo mums nuomoti patalpų, nes mes neturėjome jokių garantijų, kad laiku mokėsime nuomą. Dėl tos pačios priežasties daug kas nenorėjo su mumis bendradarbiauti, nes neturėdamos didelių investicijų mėginome prasisukti su įvairiomis nuolaidomis, mažais kiekiais (nes taip pigiau), kai ką gauti nemokamai per pažintis, taikyti barterinius mainus ir pan., tad kai kurie, atrodytų paprasti dalykai, mums davėsi labai sunkiai, nes tiesiog neturėdamos pakankamai pinigų mažai kam buvome įdomios kaip klientai, tad nemažai paslaugų negavome arba gavome labai nekokybiškas. Išeitis iš to tik viena – daug ką išmokome daryti pačios ir galiausiai pasidarėme pačios. Žinoma tai užėmė be galo daug laiko,  tačiau būtent šio proceso metu gavome daugybę vertingų gyvenimo pamokų.

Ką patartumėte verslaujančioms mamoms turinčioms mažus vaikus? Kaip viską suderinti?

Kažkokio universalaus, visoms tinkančio patarimo, manau nėra. Šioje vietoje mamoms svarbu būti realistėmis ir viską įvertinti.

Gražinos komentaras (Gražina turi 3 ir 5 metų dukrytes): Visoms mamoms patarčiau įsivertinti, ar jos tikrai nori skirti laiką verslui, nes jeigu verslas nėra namudinis, reikės tikrai nemažai organizacinių gebėjimų viską subalansuoti ir taip pat teks atsisakyti dalies laiko su šeima ar tiesiog savo malonumui.  Įsivertinkite, kaip „nusipirksite“  laiko naujai veiklai: vyro parama, šeimyniškių parama, samdomos auklės, lankstus darbo grafikas, darbas naktimis.  Susitarkite su šeima, kiek jums reikia laiko ir, kad šis laikas verslui yra svarbus ir nėra derybų objektas: pvz. “artimiausius du metus ketvirtadienio –šeštadienio vakarais mamos namie nėra“.

Kas Jums labiausiai patinka verslaujant (ar pačiame versle, ar Jūsų asmeniniai potyriai)?

Gal tai nuskambės labai banaliai, bet man labiausiai patinka, kuomet mūsų lankytojai džiaugiasi mūsų degustacijomis, prisipažįsta, kad tokių kokteilių dar neteko ragauti ir pažada rekomenduoti mus savo pažįstamiems. Žinoma yra ir kitų dalykų – man patinka, kad turiu erdvės savo kokteilių kūrybai. Žaisti tikrame bare yra žymiai įdomiau nei namie prie virtuvinės spintelės.

Ką patartumėte kitoms moterims, kurios nori pradėti savo verslą, bet dvejoja?

Vėl gi patarčiau būti realistėmis ir viską nuosekliai įvertinti. Verslas nelygu verslui ir dvejonės nelygu dvejonėms. Viena yra galvoti apie vaikiškų kojinaičių mezgimą namie ir pardavinėjimą internetu ir dėl to dvejoti, visai kas kita yra galvoti apie kokio nors restorano atidarymą ir tam reikalingos paskolos ėmimą. Vienaip ar kitaip, reikia nepamiršti, kad jeigu kažką darai, tai kažkas vienaip ar kitaip pasidaro, o jeigu nieko nedarai, tai nieko ir nebus.  Taigi, jeigu tikrai norisi kažką daryti, tai ir darykite, kito kelio tiesiog nėra.

Gražinos komentaras: Manau, kad jeigu turite idėja, tereikia žengti pirmuosius žingsnius. Pirmas žingsnis, kai išeini iš savo pažįstamo pasaulio komforto zonos visada yra sunkiausias. Po to kiti žingsniai vis lengvesni, nes supranti, kad daugelis dalykų yra įmanomi tiesiog imant ir darant.  Suraskite bendraminčių, tai visada padeda, ir pirmyn.

Ar turite savo asmeninę viziją, kuri Jums padeda verslauti, siekti savo užsibrėžtų tikslų, išlikti motyvuotai (pvz. noriu padėti sulieknėti visoms moterims)?

Iš tikrųjų niekada apie tai negalvojame, matyt, kuomet yra tiek daug darbo (be kokteilnės, mes dar dirbame ir įprastuose darbuose pilną darbo dieną, kaip ir visi kiti) nėra laiko leistis į filosofijas ir svarstyti kas ir kodėl vyksta. Pirmas dalykas, kuris šauna į galvą (kalbant apie tai, kas mums padeda verslauti) yra, turbūt, nusiteikimas, kad „mes esame šaunios“. Gal būt kiti tam galėtų paprieštarauti, gal būt objektyviai žvelgiant nesame tobulos, bet mes neturime kada gilintis į tuos „kitus“, tad tiesiog po sėkmingo vakaro (reikia pažymėti, kad ne kiekvieną vakarą galima pavadinti „sėkmingu“) garsiai paskelbiame pačios sau „bet gi mes tikrai esame šaunios“ ir tiek tos motyvacijos.

Esate tikrai šaunios!!!!

(norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių tai pastebėtų ir pabendravę su mumis ar paragavę mūsų kokteilių irgi taip manytų :))

Kur ieškote įkvėpimo?

Niekas taip neįkvepia, kaip kitų parama ir palaikymas. Nežinau ar darytume tai, ką darome, jeigu aplinkiniai nepritartų mūsų idėjai, o lankytojai nesakytų, kad su mumis jiems smagu ir mūsų kokteiliai jiems patiko.

Jei grįžtumėte atgal, kai pradėjote kurti savo verslą, ką darytumėte kitaip? O gal nepradėtumėte jo iš viso?

Kitaip strateguotume mūsų viešinimo kampaniją. Ją pradėtume dar net neatsidarius, rėktume visiems apie save visais kanalais, net jeigu dar jokių konkrečių pasiekimų ir neturėtume. Taip daro visi, ir tai veikia. Mes kažkaip pamiršome verslo dalį „garsiai rėkti“ (kitaip sakant reklamuotis), todėl nors kokteilinei jau kiek daugiau nei metai, vis dar, palyginus, nedaug žmonių žino, kad tokia vieta yra. Viskas todėl, kad dėl nepatyrimo ir nežinojimo, nesireklamavome taip, kaip reikia.

Pasidalinkite kokiu nors kokteilio receptu – paprastu ir skaniu

Vienas iš tokių paprastų, bet įdomesnių variantų – lygiom dalim plaktuvėje (šeikeryje) su ledukais suplakame vanilinę degtinę, gervuogių likerį ir granatų sultis. Nukošiame į grakščią atšaldytą taurę ir vualia 🙂

Skamba skaniai! O dabar užbaikite sakinius trumpai:

Didžiausia mano išmokta pamoka…. Verslas turi remtis partnerystės arba abipusės naudos santykiais, bet jokiu būdu ne draugiškumu. Net ir maži pinigai gali sugriauti dideles draugystes.

Drąsiausias dalykas, kurį esu padariusi…per paskutinį pusmetį – pirmadienio vakarą viena pravedžiau molekulinę degustaciją devyniems norvegams.

Mėgstamiausias verslo pamokų šaltinis/programa/blogas yra… asmeninė patirtis

Mano mėgstamiausia citata… – kai noriu – galiu viską, deja retai kada noriu.

 


Gražina ir Viktorija Daugiau apie Viktorijos ir Gražinos Cocktail’inę galite sužinoti apsilankę čia:

www.kokteilinė.eu

https://www.facebook.com/Kokteiline.eu

 

 

 

FB Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *