Sprendimo priėmimas: iš aklavietės į veiksmą

Sprendimus priimame kasdien, kartais užstrigdamos, o kartais net nepagalvodamos. Dažniausiai turime net nusistovėjusią sprendimų priėmimo tvarką, tik apie ją negalvojame.

Ilgai ir nuo karščio subertais žodžiais apie sprendimų priėmimo būdus, kuriuos taikau ir rekomenduoju – naujame video įraše.

Kodėl neverta pergyventi ką apie tave pagalvos kiti?

Jei susiduri su šia baime, tuomet žinai, kad ji kaip kalėjimas. Nuolat jaudinies, ką pagalvos kiti, negali būti savimi, o gal dėl šitos baimės net nebežinai kas esi.

Bet turbūt absurdiškiausia yra tai, kad ši baimė yra tik tavo. Kiti žmonės arba iš viso negalvoja apie tave, arba pagalvoja tik akimirką, arba patys nuolat jaudinasi, ką tu apie juos pagalvosi.

Tai užburtas ratas, iš kurio ištrūkti gali tik praktikuodama ir atsimindama, kad kuo daugiau laiko skiri fantazijoms „ką jie apie mane pagalvos?“, tuo mažiau laiko skiri savo tikrajam gyvenimui…

Būk stipri.

Šiandien dalinuosi kai kuo labai jautriu.

Tai mano rašymo terapijos ištrauka, kai siekdama emocinės laisvės telefone tiesiog plaukė žodžiai, o per juos liejosi skausmas.

Tai rašiau sausio 27 dieną, sėdėdama lėktuve į Oslą. Tai buvo vienas iš skausmingiausių rytų mano gyvenime, kuomet iš tiesų pagaliau atėjo supratimas, kokio gylio emocinį, dvasinį, o vėliau ir fizinį smurtą patyriau iš žmogaus, kuris turėtų būti tuo, kuris saugo, globoja bei myli. Tėvo. 

Dalinuosi, nes tikiuosi, kad jį perskaitys paauglės, kurios bijo dėl savo ateities. Paauglės, kuris jaučiasi nieko vertos. Paauglės, kurios neturi vilties, kad viskas pasikeis. Moterys, kurios nepasitiki savimi. Moterys, kurios nemyli savęs, nes jų niekas nemylėjo. Moterys, kurioms vis dar atrodo, kad tai jos kaltos dėl to, ką patyrė namuose. Mielosios, kuo greičiau suprasite, kad Jūs esate žemės angelai, kad Jums nieko nereikia įrodyti, nes Jūs pačios iš savęs esate tobulos ir vertos meilės, tuo greičiau gebėsite užsikimšti ausis ir negirdėti žeminimų, patyčių. Visa tai vyksta ne Jums, o dėl Jūsų. Tam, kad būtumėte stiprios, ir išsivaduotumėte nuo šio skausmo kuo greičiau. Tai sielos pamokos. Ir tai praeis. Pažadu. Tik turit kuo greičiau suvokti, kad tai yra žmogaus destruktyvus elgesys, galbūt net narciziškumas, sociopatizmas, vadink kaip nori. Man deja, reikėjo net 15 metų petraukos (o viso 34 metų), kad pagaliau sau pripažinčiau, kad tai yra kito asmens liga. Ne mano. Aš laisva. Aš jau laisva. Ir Jūs galit būti.

Kaip būti savimi ir nebijoti?

Per daugel metų visus žmones yra bandoma suvienodinti, nes taip tiesiog lengviau suvaldyti visus, tačiau tuo pačiu kiti skatina būti savimi.

 
Ką gi reiškia būti savimi, kokį kelią rinktis, kad būtų saugu būti savimi?

 
Tai aiškinu „Stebuklo kurso“ pamąstymais.

„Meilė yra esminis būties faktas. Tai galutinė mūsų tikrovė, egzistencijos žemėje tikslas. Gyvenimo prasmė – sąmoningai tai suvokti ir mylėti save bei kitus“  – Marianne Williamson

 
Būti savimi reiškia pripažinti, kad esame patys iš savęs meilė. Ir visada turime pasirinkimą, kaip gyventi su savimi ir su aplinkiniais: meilėje, arba baimėje.

Kai gyvename baimėje – niekas neauga ir nesivysto.

Tačiau kai dažniau susijungiame su savimi, su savo vidiniu intelektu ir širdimi, žinome, kad bet kokioje situacijoje galime rinktis meilę – ir tada buvimas savimi nebeatrodo baisus, o kiti, anaiptol, neatrodo tobulesni už tave….

 
Plačiau – naujame įraše.

 

Kas yra meilė sau?

Meilė sau, pagal mano asmeninį supratimą, yra gilus besąlyginis ryšys, pasiryžimas niekada neapleisti savęs, nepaisant ar diena atrodo tamsi ar šventa, šviesi ar sunki, palaikanti ar griaunanti. Todėl kad meilė sau, kaip tikras, tyras, grynas dvasingumas, nėra kelias į tobulas dienas. Meilė sau neužtikrina tobulų dienų. Tačiau ji užtikrina palaikantį požiūrį į save bei savisaugą net tomis dienomis, kurios yra labai sunkios ir toli gražu netobulos.

Ir yra labai daug klaidingų įsivaizdavimų, kas yra meilė sau. Kviečiu skaityti ir sužinoti.

Kas vyksta, kai nemyli savęs?

Atsimenu, kai beveik prieš tris metus pirmą kartą pradėjau jausti, kad turbūt per mažai save myliu. Tą vakarą išbandžau meditaciją, kurioje reikejo penkis ar šešis kartus kartu su vedančiąja pakartoti: aš myliu save… aš myliu save…{…} ir man riedėjo ašaros skruostais, nes suvokiau, kad tai bene sunkiausiai suvokiamas dalykas, o ką jau kalbėti apie pripažinimą. Nesakau, kad nemylėjau savęs visą gyvenimą, bet matyt besąlygiškai priimti savęs nesugebėjau tol, kol neatėjo savotiška psichologinė branda. O gal ir neatėjo, gal tik vartus į atvėriau.

Labai daug kas pasikeitė nuo to vakaro.

šmokau, ką reiškia mylėti save pačiame giliausiame lygyje. Ne tik vonios su putomis ir uždegtos žvakės 🙂

Meilė sau yra visa ko pagrindas. Nes viskas, kas tave supa, gali būti idealu – nuostabi santuoka, pasitenkinimą duodantis darbas, paklusnūs vaikai – bet jei savęs nemyli, niekas neatrodo idealu. Skaityk toliau…

Meilė sau ir priklausomybės

Gana keistas bus šios dienos įrašas, nes jis… sapnas. Bet sapne buvo tokia stipri žinutė, kad nusprendžiau pasidalinti ja ir su tavimi.
Šiaip iki 19 metų rašydavau sapnų dienoraštį, nes mano sapnai būdavo labai ryškūs, pranašiški. Vėliau tai mečiau daryti dėl laiko ar noro stokos. Paskutinį pusmetį mano sapnai vėl labai ryškūs, kartais kaip trileriai, keisti ir nepaaiškinami.
Šios dienos įrašas – tai lyg žinutė iš pasąmonės, trumpas laiškas iš dangaus… Kaip kovoti (arba ne), su priklausomybėmis….

Trumpo pogulio galia

Ar tau pasitaiko taip, kad nori tiesiog nulūžti? Aš jau ne vieną mėnesį esu pastebėjus, kad būna dienų (beje vis daugiau ir daugiau), kai labai smarkiai užsimanau miego dienos metu. Čia ta stadija, kai merkiasi akys. Ilgą laiką šitos būsenos labai nemėgau, užgerdavau ją kava, arba ieškodavau dar daugiau veiklos, kad nenulūžt. Kaip gi taip – imsiu ir miegosiu. Juk galima tiek daug nuveikti per tą laiką…

Oi kaip aš klydau, ir tai supratau tada, kai pradėjau praktikuoti trumpą pogulį.

Būti drąsiai tam, kad galėtum sekti paskui savo širdį

Šiandien kaip tik pabaigiau žiūrėti vieną geriausių mano žiūrėtų interviu su Lisa Nichols, jame kaip tik išgirdau frazę, kuri paantrina man: „mes ne mirties bijoje, mes bijoje, kad mes mirsime taip savęs ir nepažinę, kad aplinkiniai taip ir nesužinos, kokie mes esame“

Ar gi tai ne tiesa?

Drąsa būti savimi. Drąsa klausti širdies. Štai kas yra nuostabu….

Kaip tu nori jaustis?

Štai ir praėjo pirmasis 2016 metų pusmetis. Kiek savo naujametinių pažadų įvykdei, kiek tikslų pasiekei? Aš šiais metais nekėliau jokių tikslų, tiesiog sausio 1-ą pasakiau sau – šie metai bus mano geriausi metai. Aš noriu jaustis taip gerai, kaip dar nesijaučiau. Kas iš to tikslo, jei jį pasiekus viduje tuščia, arba tikslas, kai jau pasiektas, …

Mano žydinti pieva (apie pokyčius)

Šiandien pajaučiau, kad baigėsi mano asmeninė krizė. Aš išgirdau tai. Stovėjau ryte prie durų, laukiau kol vaikai apsirengs, ir išgirdau balsą, kuris mane paskutinius vienerius metus sunkino tamsiu vidiniu monologu… tik šį kartą jis buvo linksmas, tvirtas, pasitikintis savimi. Ta moteris viduje man sakė:

Aš pasiruošusi priimti. Aš vėl guliu žydinčioje pievoje, matau pro mane plaukiančius debesis, užuodžiu medų, girdžiu paukščiukus. Aš vėl esu atradusi vidinę ramybę, jaučiu, kaip vėl būnu savimi ir man nėra ribų. Viskas, ko aš noriu, man pasiekiama, viskas, ko man reikia, aš jau turiu savyje.

Tai yra pats nuostabiausias jausmas – išgirsti palaikymo žodžius iš pačios savęs. Juk mes įpratę nuolat save dergti, menkinti… Todėl noriu pasidalinti kai kuo labai asmenišku – kaip aš tai pasiekiau.

Ko mane išmokė ligos?

Gripas, plaučių uždegimas, vaikų gripai ir komplikacijos. Pažįstama? Paskutinės dvi savaitės buvo tokios, kokių neatsimenu. Sirgom visi. Su komplikacijom ir ilgai.   Pirmas dienas vien nuo suvokimo, kad būsiu namie su vaiku ir negalėsiu dirbti (pati dar nesirgau), man kilo nerimas. O varge, juk tiek projektų, darbų, pažadų. Kaip gi mano klientės ir renginiai. Ir …

Siekiam tikslų kartu – lai 2016 būna geriausi mūsų metai!

Mieloji, ar pastebėjai, kad jau sausio 13 diena? Na gi, papasakok, kaip gi tau sekasi tęsėti savo naujametinius pažadus. Ar nors keli iš jų tapo tikslais? Ir jei tapo, ar jau dirbi link jų įgyvendinimo? Žinai, tik 20 procentų žmonių iš tiesų tęsi tą duotą pažadą ir siekia savo tikslų. Tik 20 procentų!… Po gana įtemptų …

Kodėl mums svarbi kitų nuomonė… Ir ar verta tuo rūpintis?

Žinot… beveik visiems mums svarbi kitų nuomonė… kartais jos reikia palaikymui, bet kartais tai tampa baimė, kuri neleidžia mums judėti į priekį. Šiandien kviečiu pamąstyti apie tai kitu kampu. Kai žmonės rūpinasi kitų nuomone, kad sulauktų kitų pripažinimo – garbėtroškos. O kaip galime pavadinti tuos žmones, kurie negali net pradėti kažko daryti arba gyventi savo …

Tapk savo gyvenimo lyderė. Dėl savęs.

Kas yra lyderystė? Lyderystė yra gebėjimas vadovauti sau taip, kad būtų pasiekti reikiami rezultatai, kuriuos tu ir įvardini – bet taip sako daugelis mokslinių šaltinių. O visgi kas iš tiesų, mano akimis, yra lyderystė? Lyderystė – tai gy­ve­ni­mo tiks­las, tai bu­vi­mas sa­vi­mi, tai atsakomybės prisiėmimas už savo pačios mintis, emocijas, žodžius ir veiksmus. Juk tik …