Nepamiršk, ko esi verta

Kai Dievas kūrė moterį, jis tai darė ilgai 6-osios dienos pabaigoje… Priėjo angelas ir paklausė: „Kodėl skiri jai tiek daug laiko?“ Dievas atsakė: „O tu matei visus nurodymus, kurių turiu laikytis ją kurdamas? Ji tu gebėti laviruoti įvairiose situacijose. Ji turi apkabinti kelis vaikus ar suaugusius vienu metu. Apkabinti taip, kad pradėtų gyti bet kas …

Dėl Dievo meilės, nebūk sau tokia griežta!

Pavargusi ar emociškai, ar fiziškai, moteris yra tolygu pilkos spalvos upei.

Jos akys neblizga, o balsas žemas. Judesiai nekoordinuoti, ant nugaros auga kupra, pečiai suriesti į lanką. Šypsena? Nebent pritempus su savaržėlėmis prie ausų.

Ir pabandyk į ją ne taip pažiūrėt, ar ką ne taip pasakyt. Iš jos burnos pasipils lava, o iš akių žiežirbos. Jei pataikysi ant stipresnės jos „eikit jūs visi po velnių“ akimirkos, tai pasijausi kaip futbolo tribūnoje, kur rėkimo garsas stipresnis nei širdies dūžiai.

Ak, o kaip dar dienos, kai jos niekas nesupranta, nepalaiko, nepadaro visko laiku, ir iš viso, „tuoj trenksiu durimis ir išeisiu“ šuolis nuo kėdės akis išpūtus, kai kas nors jai bando pasipriešint arba užmeta : ko tu putojies?

Skaityk toliau…

Kodėl aš numečiau svorio?

Būtent, ne kaip, ne kokiais būdais, kokių dietų pagalba, o kodėl?

Svorio kritimas man buvo kaip pasekmė – rezultatas, to, kad pakeičiau vos tris dalykus savo galvoje ir elgsenoje. Svoris man pradėjo augti dar prieš pirmąjį nėštumą, o prieš 9 metus, gimus sūnui, ir su 30kg pliuso, aš taip ir nenumečiau jų. Visus tuos 9 metus bandžiau ieškoti svorio priežasčių – gal tai nemeilė sau, gal baimė būti patraukliai, gal tai skydlaukė, gal tai tas ar anas. Bet realių veiksmų taip ir nesiėmiau. Nes dietų bijojau dar nuo 20ties metų, kai, norėdama įtikti vaikinui, griežtų dietų laikydavausi mėnesiais.

Taip ir gyvenau su antsvoriu, nekenčiamu kūnu, ir tikėdamasi, kad jis tiesiog ims ir išgaruos, kaip stebuklas. Neišgaravo kaip stebuklas, bet išgaravo (ir garuoja) kartu su mano nauja galva.

Kviečiu pažiūrėti video ir pažiūrėti, kaip gi aš numečiau 15kg per pusę metų. Be jokių pastangų, kančių – viskas natūraliai ir iš meilės sau. Vienintelis dalykas, kuris turbūt pasikeitė ir galiu atpažinti, tai mano racione labai mažai mėsos ir NULIS alkoholio (bet aš labai mėgstu nealkoholinį alų prie įvairių makaronų ir picų). Bet ir tai irgi yra pasekmė tų veiksmų, kurių ėmiausi nuo metų pradžios.

Kodėl iš tiesų moteriai reikia būti gamtoje?

Labai mėgstu išeiti pasivaikščioti į savo miškelį palei ežerą prie namų.

Šiandien kalbu apie gamtos naudą, ko moteris gali pasimokyti iš gamtos, ir keli patarimai kaip tą gamtą prisijaukinti. Jei būsite atidžios, tai išgirsite ne tik lapų šiurenimą, bet ir paukščiukų čiulbėjimą 🙂

Gero klausymo, ir susitiksime gamtoje!

Jautiesi įstrigusi?

Kai jausiesi įstrigusi, kai jausiesi nusiminusi, kai jausiesi prislėgta, klausykis savo minčių.

 
Klausykis jų atsargiai.

 
Didelė tikimybė, kad žodį “aš” dažnai išgirsi.

 
Kaip įkvėpianti Marianne Wilianson sako:

 “Nebūk vanduo, būk  čiaupas.”

 
Kitaip tariant, žmogiškąja forma esi kūrybiškumo kanalas su daug aukštesniu šaltiniu.

 
Pasitikėk savo šaltiniu.

Juk tu nori jaustis gerai kiekvieną dieną?

Pasitikėk savimi

Tai nuostabi diena jaustis gyvybingai.

Šiandienos įrašas tau atėjo su viena aiškia, tvirta žinute:

Kai kalbama apie viską gyvenime, niekada, niekada neabejok savimi.

Tiesą sakant, nėra nei truputėlio prasmės abejoti – niekada.

Reikia eiti per gyvenimą kupinai pasitikėjimo.

Bet ką reiškia eiti per gyvenimą, kupinai pasitikėjimo savimi?

Jūros bangų įkvėpimas

Atsimenat vasarą? O jūrą? Gal kuriai teko pabūti ir prie vandenyno?

O maudytis jūroje patinka? O per bangas šokinėjat?

Kai aš įlipu į jūrą, netenku laiko nuovokos. Kai banga gena bangą, ir lūžta, vienintelis dalykas, kurį tuo metu galvoju, yra kokia stipri jūra, kiek ji turi energijos, ir kaip man gera. Pasijaučiu bejėgė, o kartu ir didi, nes kovoju prieš tas bangas.

Jūra. Ech.

Ko galime pasimokyti iš jūros bangų?