Būti drąsiai tam, kad galėtum sekti paskui savo širdį

Štai ši trumpa malda mane įkvėpė parašyti apie gyvenimą iš širdies… Ir šią maldą skiriu jums visoms, mielos skaitytojos.

Aš meldžiau, kad viskas pasikeistų…ir aš pakeičiau savo mintis

Aš meldžiau patarimo, ir išmokau pasitikėti savo vidiniu balsu

Aš meldžiau laimės, bet suvokiau kad aš nesu mano ego

Aš meldžiau ramybės ir taikos, ir išmokau kitus priimti besąlygiškai

Aš meldžiau klestėjimo, ir supratau, kad mano abejojimas trukdo jausti klestėjimą

Aš meldžiau turtų, bet supratau, kad turtai – tai aš ir mano sveikata

Aš meldžiau stebuklo, ir supratau, kad stebuklas – tai aš

Aš meldžiau sielos draugo, ir supratau, kad tai aš pati

Aš meldžiau meilės, ir suvokiau, kad ji visada beldžia į mano duris, tik aš turiu ją įsileisti.

follow-your-heart

Ką reiškia sekti paskui savo širdį? Manau čia yra tinkami du apibūdinimai. Pirmasis – ar iš tiesų seki paskui savo troškimus (tuos, kur nori tu, o ne kaip pridera visuomenėje), kuriuos tau šnibžda tavo širdis. Antrasis – ar iš esmės kasdien gyveni nuoširdžiai, atiduodama visą širdį savo buvimui ir veiklai?

Tai gi vienas yra apie veiksmus, kurių imiesi ir kitas yra apie tai, kokia esi. Gali daryti tai, ką myli – mėgsti, ir gali taip pat būti meile. Abu yra vienodai galingi.

Abu reikalauja, kad klausytum savo širdies. To vidinio balso. Abu reikalauja, kad reguliariai pajaustum tą mylinčią energiją, kuri viduje tavęs, ir gyventum su ta energija. Diena iš dienos. Darau tai, ką mėgstu ir ką man sako mano širdis reiškia, kad klausau savo intuicijos, ir darau tai, kas atitinka mano svajones, siekius, vertybes ir mano širdies pajautimą. Mažų mažiausiai tai bus gyvenimo aistrų siekimas, savo prigimtinių dovanų išpakavimas (t.y. talentų) be jokios baimės.

Būti meile reiškia matyti pasaulį, kitus žmones ir aplinką per meilės akis, mylinčias akis – jokio teisimo, jokios kritikos, jokio ego.

Abu reikalauja nustoti gyventi galvoje ir pradėti gyventi iš širdies.

Toks gyvenimas atrodo nuostabus, juk taip? Tai kodėl gi ne visi taip gyvename?

Kodėl mes neiname paskui savo širdį

Nes mūsų visuomenė yra vežama vežime, kuriame yra baimė, ego ir protai. Aistra, meilė, dvasingumas, pilnavertiškumas nebėra taip svarbu, ir ne taip rūpi, kaip antai pinigai, socialinis statusas, saugumas, reputacija ir sėkmė. Kai aplink visi nebesidomi savimi, ir savo vidumi, tai iš tiesų labai sunku imti, ir būti kitokiu. Juk iš tikro, laiko klausytis savo širdies paprasčiausiai nebėra laiko, nes reikia skubėt pasivyt sėkmingesnius, turtingesnius, juk tai kon-ku-ren-ci-ja!!!!

Širdis yra laisva, ir laukinė, ir ji tegali mylėt

O smegenys yra praktiškos, analitinės, ir jos daugiau bijo nei myli. Galva tau pasakys, ką reikia daryti, kad išliktum saugi šiame pasaulyje – kur užsidirbti, kur pritapti ir pan. Žodžiu visą, ką smegenys gali nuspėti.

Būtent todėl, kai tik pradedi daryti kažką iš širdies, ar vedina širdies troškimų, protas labai greitai sugalvoja n priežasčių, kodėl tu neturėtum siekti šio troškimo. Protas greitai atras visus prisiminimus, emocijas iš praeities klaidų, skausmų, nepriėmimo ir padarys viską, kad tu liktum saugi ir liktum ten, kur esi.

Sekti paskui širdį dažnai reiškia būti drąsiai, pasirinkti neišmintą taką, netgi sukelti bangas tarp artimųjų ar visuomenėje. Tai netgi gali būti vieniša ir liūdna kelionės pradžia. Bet juk ne tai svarbiausia. Svarbiausia sąžiningumas su pačia savimi. Įvertininti save ir savo gyvenimo sritis yra lengva, bet pripažinti sau, kad kažkuri yra ne tokia, kaip mes iš tiesų trokštame, o vėliau dar ir keisti tą situaciją – štai ta drąsa, kurios mes stingame.

Sekti paskui savo širdį galbūt negarantuos pajamų, galbūt reikš, kad kažkiek laiko norėsite pabūti viena, arba jausies atstumta draugų, galbūt tai reikš, kad kinkos drebės iš baimės, bet vistiek bus toks ramus įsitikinimas, kad tai, ką darai yra geriausia tau.

Sekti paskui savo širdį reiškia klausytis vidinio balso, o ne išorinio triukšmo. Išorinės jėgos.

Tai yra kelionė. Drąsi kelionė. Bet tik šios kelionės metu įmanomas savęs pažinimas, kitų pažinimas, ir autentiško gyvenimo išsipildymas.

Šiandien kaip tik pabaigiau žiūrėti vieną geriausių mano žiūrėtų interviu su Lisa Nichols, jame kaip tik išgirdau frazę, kuri paantrina man: „mes ne mirties bijome, mes bijome, kad mes mirsime taip savęs ir nepažinę, kad aplinkiniai taip ir nesužinos, kokie mes esame“

Ar gi tai ne tiesa?

Drąsa būti savimi. Drąsa klausyti širdies. Štai kas yra nuostabu….

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *