5 patarimai, kaip mylėti save labiau

Dievas mato, klydau ir kėliaus, kritikavau ir gyriau, teisiau ir džiaugiaus. Bijojau būti atstumta ir niekam nereikalinga, kartais ir dabar bijau… Ir manau neišsiskirsiu iš kitų, sakydama, kad mūsų pirminis noras visada išliks, kad kiti mus suprastų, kartais iš žvilgsnio, ir mylėtų mus tokias, kokios esame? (Kad mes dažnai net nežinome, kokios esame, tai jau kita tema….)

Dalinuosi 5 patarimais, kurie man visada padeda pirmiausia priimti save, labiau save mylėti… ir tada, patikėk, kitų priėmimas pasidaro ne toks jau ir būtinas, gyvybiškai svarbus, nes pasitiki savimi ir vieningumu su pasauliu. Žinai, kad jei ne kiti, tai jau aš pati ikrai save suprasiu ir mylėsiu tokią, kokia esu. Kai priimi save ir myli save besąligiškai, tai tas pats kaip turėti pačią pačia geriausią draugę savo kūne.

1. Tu nesi tavo klaidos.

Labai dažnai pradedame save vertinti pagal nesekmes, klaidas, bet juk tai praeitis! Esu tikra, kad iš kiekvienos išsinešei pamoką, galbūt naują įgūdį, sustiprinai savo charakterį? Tai kaip gi praeitis gali tave įrėminti, juk tai kas buvo – baigėsi. Todėl rinkis koncentruotis ne į tai, kas buvo blogai, o į tai, kas net sunkiuose momentuose buvo geriausia, kodėl tapai tokia, kokia esi dabar. Juk kai didžiuojamės kažkuriomis savo gyvenimo akimirkomis, mes pasąmoningai prisimename, kad mylime save.

2. Tau nereikia nieko įrodyti.

Žmogaus poreikis yra būti vienybėje ir susijusiam su kitais. Nuo senų senovės žmonės jungėsi į gentis, bendruomenes, visiems reikėjo ryšio. Ir dabar tas pats. Juk reikia įrodyti, kad mes esame kažko vertos, geros, gražios, sumanios…  Bet tiesa yra ta, kad tu nieko neprivalai. Tau nereikia slėpti savo trūkumų, klaidų, tau tereikia atleisti sau ir priimti save. Būti autentiškai reiškia būti pažeidžiamai – t.y. leisti žmonėms pamatyti visas tavo puses, tikintis, kad jie tavęs neteis. O jei teis, tai atsiminti, kad tai yra jų pasirinkimas. Nežinau kaip tu, bet aš daug geriau jaučiuos, kai esu savimi. Nenoriu niekam suteikti jokių iliuzijų, kad esu vienokia ir kitokia. Taip, pasitaiko, kad pastebiu, kaip pakyla žmonių antakiai, bet…. Ne mano reikalas, ką jie galvoja, ir aš niekada neįtakosiu nei jų minčių, nei veiksmų, nei reakcijų. Ir beje dažniausiai, tos reakcijos kyla iš tų žmonių baimių ir negalėjimo būti savimi 🙂

3. Pasimatymai su vidiniu aš

Asmeniškai aš aktyviau pradėjau eiti į pasimatymus su savimi tik prieš kelerius metus, ir wow aš galiu pasakyti, kaip yra nuostabu ne tik suvokti, kad manyje yra tas vidinis kompasas, bet ir atpažinti savo unikalią asmenybę, tą tikrąją aš, kuri gyvena mano fiziniame kūne, ir kur tiek metų buvo visaip paveikta visuomenės, tėvų, mokyklos ir panašiai. Bet tai nėra taip svarbu, nes mano vidinis aš yra visai kitoks. Ten esu tikroji aš. Tavo nefizinė tavo dalis visada yra su tavimi, tiki tu tuo ar ne. Tavo vidinis aš myli tave besąlygiškai, ir kiekvieną akimirką tave veda pačiu geriausiu keliu (tik mes ne visada to klausome). Tavo vidinis aš yra beribė, trykštanti meile, užjaučianti ir linkinti tau geriausio vidinė visuma. Tai tavo pats geriausias mokytojas. Žino apie tave viską geriau nei tu pati. Net gi tavo iššūkius numato iš anksto… Vidinis aš yra tavo esmė – esmė to, kas esi iš tikrųjų, jis neturi jokių apribojimų, ir nuolat stengiasi tau padėti pažinti save. Kaip tai daryti? Pats paprasčiausias būdas – bendrauti su savimi, rašyti sau laiškus, medituoti bei įsivaizduoti, kad tavyje gyvena mažas vaikas, kurį nuolat reikia globoti ir mylėti.

4. Atpažink ir patenkint savo poreikius

Ar žinai, kokie yra tavo fiziniai, emociniai, intelektiniai ir dvasiniai kūno poreikiai? Ir ar juos tenkini? Esu tikra, kad fizinius tenkiname visos bent jau minimaliai (valgome, miegame, judame), bet ar įvertini, kiek tau reikia draugystės, nuoširdumo, idėjų generavimo ir naujų žinių, istorijų, tylos, laiko sau, maldos ar dėkingumo? Pasidaryk sąrašą ir stenkis tuos poreikius tenkinti. Taip maitinsi visą save ir taip meilė sau didės.

5. Dėkok

Apie dėkingumą esu rašius ir kalbėjusi daug kartų, bet noriu dar kartą paantrinti. Dėkingumas, kaip dvasinė praktika, leidžia mums pamatyti, kiek daug gerų dalykų mums nutinka gyvenime, ir taip pradeda vertinti savo būti labiau. Dėkingumas, kaip jausmas, įtakoja mūsų emocinę, dvasinę ir net fizinę būklę, tuo didindamas meilę sau. Labai sunku po to, kai pastebi kiek daug gražiū dalykų tau nutinka, nemylėti savęs. Visata tai juk myli!

Ir atmink, mylėti save nėra savanaudiška, mylėti save – BŪTINA.

Jei tau labai sunku mylėti save, vistiek trūksta palaikymo, motyvacijos, kviečiu išbandyti 30-ties dienų įkvėpimo laiškus. Jie ne tik leis tau labiau savimi pasitikėti, labiau mylėti save, bet ir suteiks daugiau jėgų, džiaugsmo ir tikėjimo, kad transformacija yra įmanoma, ir kad gyvenimas tave myli!

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *