Kaip pamiršti praeitį ir judėti į priekį?

Mes visi nešiojamės dalelę skausmo iš praeities. Tai gali būti nuoskaudos iš vaikystės, paauglystės, o gal dar prieš kelis metus kažkas mus labai įskaudino.

Skauda, žinau. Nejauku, jaučiu. Analizuoji, kas būtų jei to nebūtų buvę, bandai suvokti, kaip tie patyrimai suformavo tavo pasaulėžiūrą ir asmenybę.

Bet pala. Praeities nepakeisi. Tos istorijos irgi. Tad paanalizuokime kai ką.

„Aš beveik 4 metus galvojau ir narsčiau po kaulelį savo vaikystę. Žiūrėjau į save mamos akimis, tėvo akimis, klausiau savęs ką galėjau padaryti kitaip, kodėl jie manęs nepriėmė, kodėl skaudino, bet tada viena dieną paklausiau savęs – o kodėl aš dedu savo energiją ten, kur jau nieko negaliu pakeisti, ir kodėl nuolatos leidžiu sau prisirišti prie tų senų istorijų? Kodėl negaliu tiesiog paimti ir kurti visko iš naujo? Naujos savęs. Naujos istorijos. Turiu sau leisti gyventi taip, kai noriu, o ne kaip diktuoja mano praeities istorija.“

O kaip tai padaryti?

Kodėl svarbu tvarkytis? Ir ne tik namus?

Esu tikra, kad yra metuose etapų (pavasaris), kai pradeda kuopti namus, šveistis, o maždaug prieš Kalėdas pradedame tapti geresne, mylėti labiau, atleisti.

Tai visgi yra bent du etapai kiekvienais metais, kai kažką metame lauk – mentališkai bei fiziškai. O dažniau?

Aš maždaug kas du mėnesius stumdau baldus, darausi generalines tvarkas, rašau atleidimo laiškus, užsirašau savo vidinius blokus ir bandau jų atsikratyti. Kodėl? Todėl kad kitu atveju nerandu vietos nei išsvajotiems daiktams, nei išsvajotoms emocijoms.

Kaip tai suprasti?

O gi paprastai. Mes kaupiam ne tik daiktus, bet ir emocijas. O reikėtų kaupti tik patirtį bei žinias. Visada, visada kai noriu kažką įsigyti, metu ar parduodu kažką lauk. Visada, visada kai man trūksta teigiamų pokyčių, dirbu su savo jausmais ir palieku negražius.

Kodėl tai veikia?

Ttiek mes, tiek aplinka yra energija. Ir jei tavo erdvė yra užpildyta dulkėmis, nereikalingais daiktais bei jausmais – ar manai, kad pasikviesi savo svajones taip paprastai?

Kaip tai veikia? Kviečiu skaityti toliau…

Geriausia terapija nuo visko – rašymas

Daug psichologinių ir medicininių tyrimų įrodė, kad rašymas yra terapija. Būtent socialinis psichologas James Pennebacker yra laikomas naujosios psichoterapijos metodo pradininkas.  Jis patvirtino, kad rašymas padeda spręsti emocines ir psichologines problemas, nes rašymas susijęs su kairiuoju pusrutuliu (tarkim kalbėjimas su dešiniuoju), todėl ir poveikis yra visai kitoks nei eiti išsikalbėti.

Šiame įraše pateikiu kelis įrodymus, kodėl rašymas yra terapija, o nežinančioms nuo ko pradėti, pateikiu ir užuominas 🙂